Užkrečiamosios ligos: galimybė jas valdyti

2018-02-06

Keičiantis pasauliui, keičiasi užkrečiamosios (infekcinės) ligos bei jų sukėlėjai. Naujas infekcines ligas sukelia patogeniški veiksniai ar egzistuojantys parazitai, kurie evoliucionuodami įgavo naujų savybių. Infekcinių ligų kaitos fenomenas nėra naujas, tačiau per pastaruosius 50 metų naujų ligų atrasta labai daug. Šiandien tarp dažniausių ir didžiausius ekonominius socialinius nuostolius sukeliančių naujų infekcinių ligų yra Ebolos karštligė, paukščių ir kiaulių gripas, ŽIV infekcija ir kt. Specialistų teigimu, viena iš veiksmingiausių profilaktikos formų yra skiepai. Tačiau veiksmingos profilaktikos priemonės gali sumažinti sergamumą infekcinėmis ligomis išsivysčiusiose šalyse. Apie šias aktualijas kalbamės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi prof. dr. Sauliumi Čaplinsku.

 

Iki šiol aktualios išlieka įvairios infekcinės ligos. Kokios šių ligų vystymosi ir paplitimo tendencijos?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, jog dabar susidarė ypač palankios sąlygos naujoms ir atgimstančioms užkrečiamosioms ligoms plisti. Kitados, kai žmonės gyveno bendruomenėse, buvo didelis gimstamumas ir mirštamumas, šios ligos plito masiškai. Vėliau jos perėjo į kitą stadiją... Besivystanti medicina ir švietimas daugeliui žmonių suteikė galimybę suvokti, kas tai yra higiena, švarios rankos ir švarus vanduo, todėl natūraliai užkrečiamųjų ligų pradėjo mažėti. Nepaisant to, dabar, dėl naujų priežasčių susidarė palankios sąlygos užkrečiamosioms ligoms atsinaujinti.

Neatsakingas elgesys su gamta sukūrė sąlygas Ebolos virusui, legioneliozei, kempinligei ir kitoms ligoms vystytis bei plisti. Viena iš priežasčių – atsainus požiūris į vakcinas. Kai neskiriama pakankamai lėšų visuomenės sveikatai, pradėjo plisti vakcina valdomos ligos. Minėta problema aštrėja ir dėl narkotikų bei alkoholio vartojimo, neatsakingos seksualinio gyvenimo elgsenos, kuomet susiklosto palankios sąlygos plisti lytiniu keliu perduodamoms ligoms – hepatitams, AIDS ir kt. Pasaulis pasidarė labai mažas, nes žmonės daug ir toli keliauja, todėl labai paprasta iš egzotinių šalių parsivežti įvairių ligų, apie kurias niekada nepagalvodavome.

 

Kokią vietą pasaulio ligų žemėlapyje užima Lietuva pagal sergančiųjų užkrečiamosiomis ligomis rodiklius?

Nuo visų Lietuvoje registruojamų 800,5 tūkst. ligų užkrečiamosios ligos sudaro nuo 10 iki 20 proc. Tačiau reali situacija yra kitokia. Todėl, kad dalis užkrečiamųjų ligų nėra diagnozuotos ir nepatenka į minėtą statistiką. Kitas dalykas – dėl užkrečiamųjų ligų gali komplikuotis lėtinės, kurios tarsi šiai grupei nepriklausytų. Būtent nereti atvejai, kai užkrečiamosios ligos tampa sunkių lėtinių ligų pasekme. Pavyzdžiui, gripas, peršalimas ir kt. Be to, užkrečiamosiomis ligomis serga ypač daug vaikų – apie 96–97 proc. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog dėl sergančių vaikų slaugos didėja tėvų nedarbingumas, o tai gerokai padidina finansinę naštą valstybei. Kalbant bendrai, daugiausia kainuoja užkrečiamosios viršutinių kvėpavimų takų (UVKT)ligos ir gripas.

Kadangi žinomi užkrečiamųjų ligų plitimo keliai, aiškios ir galimybės, kaip jų išvengti. Kitaip tariant, geriausia būtų pašalinti infekcijos šaltinį, ir visuomenė taptų neimli šioms ligoms. Bet jeigu to padaryti nepavyksta, belieka užkirsti kelią ligos plitimui. Tačiau iš tiesų labai sudėtinga apsisaugoti nuo lašeliniu būdu plintančių infekcijų. Juk žmogus negali gyventi užsidaręs namuose, niekur neiti... Beje, apie 80 proc. užkrečiamųjų ligų plinta per nešvarias rankas, todėl, laikantis rankų higienos, yra daug paprasčiau šių ligų išvengti. Štai kodėl mes akcentuojame rankų higienos svarbą, ypač pratinant prie jos vaikus nuo mažų dienų, mokant teisingai (netgi pagal tam tikras taisykles) jas plauti.

 

Kodėl gripas laikomas viena aktualiausių užkrečiamųjų ligų?

Gripo virusas yra ypatingas, jis labai greitai kinta, keičia savo genetinę informaciją. Pavyzdžiui, jeigu kiaulės organizme susitinka žmogaus, kiaulės ir paukščių gripo virusai, iš jų gali susikurti naujas, o kadangi žmonės gyvena įvairiomis sąlygomis, tas virusas gali greitai peršokti rūšinį barjerą. Paukščių arba kiaulių gripo virusas paprasčiausiai mutavo ir tapo žmogaus virusu. Kai susiformuoja naujos gripo atmainos, tas virusas gali būti itin patogeniškas ir labai mažai žmonių gali turėti imunitetą. Tuomet galima didelė gripo pandemija. Kai kurie medikai galvoja, kad virusas nuolat „imunizuojasi“, todėl galbūt bus atsparus ir jokios vakcinos nebūtinos. Tai klaidinga nuomonė. Žmogus gal ir nesusirgs, bet tą virusą gali išplatinti pats gydytojas – tiesiog jį parnešti į namus ir apkrėsti artimuosius bei aplinkinius.

Dėl to kiekvienais metais prognozuojant, kokios bus vyraujančios gripo padermės, kuriama vis nauja vakcina. Dažniausiai viruso atmaina yra atspėjama, nors, žinoma, kartais vyraujančios padermės gali būti neįmintos. Bet jei taip ir atsitinka, tai tik epidemijos pabaigoje.

Labai svarbios yra užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonės.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 10

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.