Gripo epidemiologinė situacija Europoje ir Lietuvoje 2016–2017

2018-02-07

Prof. dr. Saulius Čaplinskas1, 2, Asta Skrickienė1

1 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2 Mykolo Romerio universitetas, Edukologijos ir socialinio darbo institutas

 

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, bei viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Gripui būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis, silpnumas [1, 2]. Žmonių imlumas gripui yra didelis. Kasmet, atšalus orams, gripu suserga apie 5–10 proc. suaugusių ir 20–30 proc. vaikų. Remiantis statistikos duomenimis, vienas gripu sergantis asmuo gali užkrėsti keturis sveikus asmenis [3, 4].

 

Gripo infekcijai būdingas ryškus sezoniškumas. Šiaurės pusrutulyje gripo epidemijos kyla šaltuoju metų sezonu – nuo spalio iki gegužės mėnesio, Pietų pusrutulyje sergamumas gripu padidėja birželio–rugsėjo mėnesiais [5], o Lietuvoje dažniausiai gripo epidemijos kyla sausio–kovo mėnesiais.

Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito. Tai priklauso nuo daugelio dalykų: gripo viruso sudėties, vakcinos nuo gripo prieinamumo, laiko, kada vakcina yra prieinama ir pradedama vakcinacija, besiskiepijančių žmonių skaičiaus, gripo vakcinos atitikimo cirkuliuojantiems gripo virusams [6].

Gripo virusas, patekęs ant gleivinių, geba jas pažeisti, pasidauginti, toliau skverbtis į organizmą, aplenkdamas jo gynybinius barjerus. Dažniausiai gripas pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus, rečiau, bet sunkiau – apatinius [7].

Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripo virusas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Dažniausios gripo komplikacijos per epidemijas yra bakterinės superinfekcijos, plaučių uždegimas ir lėtinių kvėpavimo takų (plaučių ir bronchų) paūmėjimas. Kitos dažnai pasitaikančios komplikacijos – miokarditas, sinusitas arba veido daubų uždegimas, otitas, nėščiųjų persileidimas, priešlaikinis gimdymas, hemoragijos, tromboembolijos. Tromboembolijų pasekmė – miokardo infarktas arba insultas, kai dėl sutirštėjusio kraujo arba padidėjusios uždegimo citokinų koncentracijos kraujyje kraujagyslės spindyje gali susidaryti kraujo krešulys, kuris, nukeliavęs į smegenis, sukelia insultą, o į širdį – infarktą [7, 8]. 

Gripo epidemijų metu pagrindiniai bakterinių infekcijų sukėlėjai – Streptococcus pneumoniae, Streptococcus pyogenes, Staphylococcus aureus, Haemophilus influenzae B – sukelia pneumoniją, sunusitą, bronchitą, tonzilitą, vaikams – pūlingą vidurinės ausies uždegimą, bronchiolitą [9].

Pagal socialinius ir ekonominius nuostolius gripas ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos pirmauja tarp užkrečiamųjų ligų. Per gripo epidemijas mirtingumas didėja dėl gripo sukeltų komplikacijų ir paūmėjusių lėtinių ligų [10].

 

Efektyviausia gripo profilaktika

 

Efektyviausia ir pagrindinė profilaktikos priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, – skiepai. Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita ir dėl šios viruso savybės skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui [9, 11].

Europoje kasmet nuo gripo paskiepijama daugiau kaip 5 mln. žmonių, tačiau išlieka globalinės epidemijos grėsmė, nes gripo virusai nuolat keičiasi. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daugiausia problemų vykdant imunoprofilaktiką kyla dėl neigiamo visuomenės požiūrio į skiepijimąsi nuo gripo [12], pavyzdžiui, sveikatos priežiūros darbuotojų, tėvų ar globėjų ir darbdavių.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 10

 

© 2006 Visos teisės saugomos.