Praktinis natokinazės fermento kraujotakai pritaikymas farmacininko darbe

2018-05-14

Širdies ir kraujagyslių ligos prilyginamos pasaulinei epidemijai – tai labiausiai paplitusi sergamumo ir mirtingumo priežastis visame pasaulyje. Lietuva – ne išimtis: 2016 m. daugiau nei pusė (56,2 proc.) mirčių buvo sąlygotos kraujotakos sutrikimų [1]. Gąsdinami šios statistikos, mokslininkai, bendradarbiaudami su sveikatos priežiūros sistemos atstovais, kasdien bando įminti ilgaamžiškumo ir geros kraujotakos sistemos būklės paslaptis, atsižvelgdami į kitų pasaulio šalių praktikas. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, būtent Japonijoje tikėtina žmonių gyvenimo trukmė yra pati ilgiausia visame pasaulyje – 83,7 metų [2], gerokai aplenkiant kitas išsivysčiusias šalis! 1987 m. tradiciniame japonų patiekale natto atrasta aktyvi medžiaga natokinazė įrodo, kad viena iš Japonijos gyventojų ilgaamžiškumo paslapčių gali slypėti ir... mažoje baltoje pupelėje.

 

Arterijų ir venų trombozė, ją sąlygojantys veiksniai

Kiekvieną gyvenimo sekundę be paliovos susitraukinėdama žmogaus širdis varinėja kraują arterijomis, venomis ir kapiliarais. Veikiant žalingiems veiksniams, kraujagyslių spindį gali susiaurinti trombas ar iš kitos vietos kraujo tėkme atkeliavęs embolas. Taip yra sutrikdoma tiek arterinė, tiek veninė kraujo cirkuliacija – organams pradeda stigti svarbių medžiagų, deguonies, o nereikalingos medžiagos, taip pat ir CO2,yra nepašalinamos. Pradeda vystytis jų funkcijos sutrikimas, nepakankamumas.

Viena dažniausių trombų susidarymo priežasčių – aterosklerozė. Ja sergant vainikinių (širdies), smegenų, periferinių arterijų ar aortos spindyje susidaro aterosklerozinės plokštelės – židiniai, išplitę vidinio arterijų dangalo sustorėjimai. Įprastai klinikiniai simptomai nepasireiškia tol, kol plokštelė neužkemša apie 70–80 proc. kraujagyslės spindžio. Arterijos spindžiui sumažėjus daugiau nei dviem trečdaliais, išryškėja klinikiniai simptomai, pvz.: užsikišus vainikinei arterijai gali atsirasti krūtinės skausmas, vadinamoji krūtinės angina, o susiaurėjus kojų arterijai – protarpinis šlubumas. Įprastai tokiais atvejais ligos eiga progresuoja lėtai, ilgesnį laiką. Ateroskleroziniam procesui progresuojant plokštelė gali įplyšti ar visiškai nutrūkti. Pradeda formuotis trombas, sąlygojantis kliniškai reikšmingą arterijos spindžio užkišimą, vystytis gyvybei pavojingos, ūmios būklės: nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, išeminis smegenų insultas.

Aterosklerozės vystymąsi paskatina vidinio arterijų dangalo, endotelio, funkcijos sutrikimas, kurio priežastis – cukrinis diabetas, rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas bei hipercholesterolemija. Aterosklerozinių plokštelių susidarymą gali aktyvinti ir uždegimo fonas: padidėjusi C reaktyviojo baltymo koncentracija, leukocitų aktyvinimas, tam tikri citokinai, įtakos taip pat turi ir genetiniai veiksniai.

Dėl trombų kraujagyslių spindis gali sumažėti ne tik arterijose, bet ir venose. Išskiriamos dažniausios venų trombozės: giliųjų kojų venų trombozė ir plaučių embolija (kraujo krešuliui atkeliavus iš giliųjų ar paviršinių kojų venų), o paviršinių kojų venų trombozė pasireiškia rečiau. Veninės trombozės patogenezė pagrįsta vadinamąja Virchovo triada. Tai 3 pagrindiniai veiksniai, lemiantys veninės trombozės vystymąsi: kraujo tėkmės sulėtėjimas, venų endotelio pažaida ir padidėjęs kraujo krešėjimas. 2006 m. atliktas mokslinis tyrimas išskyrė pagrindines veninės tromboembolijos priežastis: ilgesnė nei 48 val. galūnių imobilizacija pastarąjį mėnesį, stacionarizavimas, onkologinė liga, infekcija ar chirurginis (ypač ortopedinės, stambiųjų kraujagyslių, neurochirurginės ir navikų šalinimo operacijos [3]) gydymas paskutiniuosius tris mėnesius [4]. Veninių tromboembolijų riziką taip pat didina nėštumas, patirtos didelės apimties traumos, vartojami vaistai (sudėtiniai kontraceptikai, testosteronas, tamoksifenas, gliukokortikoidai), ilgas sėdėjimas vienoje vietoje, rūkymas, nutukimas, tam tikros inkstų, kepenų, virškinamojo trakto ligos.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 2

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.