Šiuolaikinis krūtinės anginos gydymas: seni iššūkiai ir naujos galimybės

2018-05-23

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje išlieka dažniausia žmonių sergamumo, neįgalumo ir mirčių priežastis. Vyresniame amžiuje šiomis ligomis sergama dažniau, todėl, ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, populiacijai senstant, širdies ir kraujagyslių ligos tampa vis aktualesnės ne tik kaip klinikinės medicinos iššūkis, bet ir kaip visuomenės sveikatos, gyvenimo kokybės ir ekonomikos problema. Kita vertus, pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų bei jų grėsmingų pasekmių jaunėjimas, ir tai siejama su nesveika gyvensena, mityba, aplinkos užterštumu, ilgalaikiais stresais, tapusiais šiuolaikinio žmogaus kasdieniu palydovu.

 

Statistinėje širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) struktūroje pagal paplitimą ir svarbą vyraujančią padėtį užima išeminė širdies liga (IŠL), pasireiškianti krūtinės angina (KA), miokardo infarktu (MI) ar staigiąja širdine mirtimi.

Pasaulyje MI kas 22 s suserga 1 žmogus, kas 63 s vienas žmogus nuo MI miršta. Lietuvoje kasmet ūminės išemijos sindromais (ŪIS), kuriems priskiriamas ir MI, suserga per 37 tūkst. žmonių, 6–8 proc. pacientų, ištiktų ŪIS, miršta arba, būklei progresuojant, jiems įvyksta ūminis miokardo infarktas. Ištikus ŪIS, didžiausia rizika susirgti ūminiu miokardo infarktu arba mirti yra per pirmąsias 72 valandas nuo koronarinių sindromų pradžios.

 

Gydymo principai ir taktika

 

Stabilioji KA (SKA)yra vienas dažniausių lėtinės išeminės širdies ligos pasireiškimų. Gydant lėtinę IŠL siekiama dviejų svarbiausių tikslų: a) palengvinti išemijos simptomus ir b) apsaugoti pacientą nuo ŠKL komplikacijų.

Tinkamai parinktas KA gydymas gali veiksmingai sumažinti ligos simptomus ir pagerinti prognozę. KA gydoma kompleksiškai: tai gyvenimo būdo pokyčiai, rizikos veiksnių kontrolė, farmakoterapija. Gydant siekiama sumažinti ar šalinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę, apsaugoti pacientą nuo miokardo infarkto ir mirties. KA simptomams mažinti taikomas pirmos ir antros eilės gydymas.

Pirmos eilės KA farmakologinis gydymas susideda iš: a) trumpo veikimo nitratų (angininio skausmo atakai malšinti), b) beta adrenoblokatorių ir kalcio kanalų blokatorių (lėtinės KA simptomams mažinti ir širdies susitraukimų dažniui kontroliuoti). Be farmakoterapijos, esant indikacijų, gali būti atliekama revaskulizacija. 

Vis dėlto nemažai daliai sergančiųjų KA pirmos eilės gydymas yra nepakankamai veiksmingas arba pacientai jį blogai toleruoja. Tuomet skiriamas antrosios eilės antiišeminis gydymas vaistais, turinčiais kitokį, papildomą, antiangininio poveikio mechanizmą. Vienas tokių vaistų yra vėlyvosios natrio srovės inhibitorius ranolazinas.

 

Ranolazinas

Ranolazinas – vėlyvųjų natrio srovių inhibitorius, vartojamas SKA gydymui, jei pirmos eilės antiišeminis gydymas nepakankamai veiksmingas arba netoleruojamas. H. Diedrichs ir bendr. atliko observacinį neintervencinį tyrimą ARETHA kasdienės klinikinės praktikos sąlygomis, kuriame įvertino ranolazino veiksmingumą ir saugumą gydant įvairių priežasčių sukeltą SKA. Tyrime dalyvavo per 1,5 tūkst. sergančių SKA pacientų. Įvertintos šios gydymo ranolazinu klinikinės baigtys:

  • KA priepuolių skaičius per savaitę;
  • trumpo veikimo „gelbstinčių“ nitratų poreikis (vartojimo dažnumas);
  • KA sunkumas pagal dabartinę klasifikaciją;
  • gyvenimo kokybė (gydytojo ir paciento vertinimu);
  • gydymo ranolazinu saugumas.

ARETHA Tyrimas parodė, kad prie nepakankamai veiksmingo standartinio pirmos eilės SKA gydymo pridėjus ranolazino, per 3 mėn. KA epizodų skaičius per savaitę (dažnumas) reikšmingai sumažėjo: nuo 4,4 ± 4,0 tyrimo pradžioje iki 1,1 ± 1,8 tyrimo pabaigoje.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 2

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.