Sveikatos išteklių lobynas: ar mokame juo naudotis?

2018-06-08

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būseną. Iš tiesų sveikatos ugdymas yra jos stiprinimo pagrindas. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sveikam gyvenimo būdui ir visoms iš to išplaukiančioms pasekmėms. Kiek iš tiesų šiandien yra svarbu kalbėti ir nuolat priminti visuomenei apie sveikatą stiprinančią sąmoningą elgseną, kokie pagrindiniai veiksniai, lemiantys žmogaus sveikatos būklę ir bendrą savijautą, yra neatsiejami nuo kasdienių ritualų? Kiek veiksminga rinktis tokį gyvenimo būdą, kad jis garantuotų ilgą ir sveiką gyvenimą?.. Šiais aktualiais klausimais kalbamės su Europos Komisijos nariu dr. Vyteniu Andriukaičiu, kuris yra tiesiogiai atsakingas už modernią, supaprastintą ir efektyviai įgyvendinamą ES maisto saugos politiką...

 

Kas, Jūsų nuomone, yra sveika gyvensena? Dabar net organizuojamos konferencijos šia tema, vyksta diskusijos, aptarimai... Kodėl dabar šie klausimai tampa itin aktualūs?

Įdomi yra pati sveikos gyvensenos sąvoka. Ji lyg ir pristato gilesnį mokslininkų požiūrį į sveikatos supratimą... Turbūt niekas rimčiau nesusimąsto, kiek kartų kasdien tariame žodį „sveikas“ arba „sveikinu“, „į sveikatą“ ir pan. Kalbu ne apie banalius dalykus, o turėdamas omenyje tuos darbingus žmones, kurie ruošiasi visavertei dienai, yra kupini idėjų bei planų. Kiek daug mūsų kasdienybėje yra reiškinių, kuriuos išreiškiame žodžiais, bet nesigiliname į sveikos gyvensenos supratimą. Mes paveldime genus, kuriuos kiekvieną dieną „įjungiame“ arba „išjungiame“, priklausomai nuo to, kokioje aplinkoje esame. Ir net nesusimąstydami pamatome, kad, tęsdami savo įprastus kasdienius darbus, kažkodėl jaučiamės nelabai gerai. Tiesiog stinga sveikatos. Atsitraukę nuo kasdienybės ir pažvelgę į mokslininkų atliekamų didžiulių tyrimų rezultatus, galime susidaryti bendrą visos Lietuvos populiacinį vaizdą. Tada ir paaiškėja, kad daug žmonių serga ir cukriniu diabetu, ir onkologinėmis ligomis, yra nutukę, juos kamuoja didelis kraujospūdis ir dar daugelis kitų sutrikimų. Todėl ir kyla klausimas – kodėl mes turime tiek daug kitų bėdų? Jei vienais atvejais pajuntame, kad nekaip jaučiamės, kitais atvejais tai būna jokio „signalo“ neduodanti latentinė ligos forma, ir galiausiai – suprantame, kad jau blogai ir reikia išgerti tabletę arba bėgti pas daktarą. Toks vaizdas rodo, kad, kažkokiu būdu „įjungdami“ ir „išjungdami“ savo genetinius resursus, juos eikvojame labai neapdairiai ir turime daugybę sveikatos problemų, kurios vadinamos lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

Žmonės apkrauna savo organizmus visiškai nenaudingais ir nereikalingais dalykais, netinkamai maitinasi, vartoja daug cukraus, saldiklių, mėgaujasi tingiu gyvenimo būdu, vengia fizinio krūvio, mankštų ir taip negailestingai eikvodami savo sveikatos išteklius gerokai sutrumpina savo gyvenimo amžių, pradeda anksti negaluoti, o dar vėliau – sirgti. Sulaukę 45–60 metų, jau skundžiasi 3-4-5 lėtinėmis ligomis, kurias valdo dideliais tablečių kiekiais, priverčia sveikatos sistemos tinklą juos gydyti... O visa tai reikalauja atitinkamų lėšų.

Civilizacija atnešė naujų galimybių kasdien naudotis daugybe rizikingų dalykų – tai tabakas, alkoholis, saldikliai, maistas, gausus druskos, cukraus, riebalų, ir dar nejudri gyvensena. Todėl visiškai aišku, kad taip gyvenant nepadės nei tabletė, nei dvi, nei jų sauja. Žodis „sveika gyvensena“ visiškai devalvuotas... Nuolat kartojamais raginimais nerūkyti, mažiau vartoti alkoholinių gėrimų ir cukraus, mankštintis žmogus jau netiki, deja, nesupranta ir nenori suvokti daromos žalos, ir tik tada, kai jį ištinka širdies smūgis arba insultas, arba sužino, kad serga vėžiu, – suvokia, kad yra blogai. Bet kur jis buvo prieš 5, prieš 10 metų? Juk turbūt visi žino, kad, pavyzdžiui, antsvoris riziką susirgti onkologine liga padidina keletą kartų. Tokiais atvejais gydytojai atsiduria nepavydėtinoje situacijoje, nes jiems tenka gydyti pasekmes, nes prie jų kabinetų laukia eilės žmonių su nesibaigiančiais lėtinių ligų srautais... 

Taigi sveikos gyvensenos problema yra gana sudėtinga. Štai kodėl dabar vystosi nauja mokslinė kryptis, kuri pabrėžia, kiek, užsimezgus vaisiui, yra svarbi besilaukiančių mamų mityba ir kokią įtaką ji darys jų kūdikių likimui.

 

Ką daryti, kad sveikos gyvensenos elementai būtų sujungti su mūsų gyvenimo raida?

Nuo pat gimimo reikėtų gyventi sveikai kuo ilgiau. Visuomenėje labai mėgstama diskutuoti apie ligas, vaistus, ligonines, bet tai – jau situacija, kai žmogus serga. Kyla klausimas – ką daryti su sveikatos ištekliais, kur žmogus buvo, kai tie ištekliai buvo gausūs, ar mokėjo jais protingai naudotis ir dėl to išvengti daugybės ilgainiui išsivystančių lėtinių ligų?.. Kai į šiuos dalykus žmogus nekreipia dėmesio, koreguoti jo gyvenseną nėra nei laiko, nei galimybių.

Šiandien vystosi nauja sveikatinimo rūšis – sveikos gyvensenos medicina, kuri iš esmės apjungia 4 dideles sritis: mitybą, fizinį aktyvumą, poilsio ir darbo režimą bei rizikų valdymą. Tačiau vien tik patarimais gyventi sveikai nieko nelaimėsime ir teigiamų rezultatų nesulauksime.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 4

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.