Pomenopauzinė hormonų terapija

2018-09-04

Interviu su Heraldu Stankevičiumi/LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinika/

 

Kaip menopauzė keičia moters gyvenimą? Kokie organizmo pokyčiai ryškiausiai ir sunkiausiai toleruojami ir kaip jie atsiliepia moters sveikatai?

45–55 moters metai – tai įprastas amžius visiškam moters kiaušidžių išsekimui. Ankstyva menopauzė laikoma iki 40 metų. Menopauzės vidurkis – apie 50 metų. Ketvirtadalis moterų nejaučia menopauzinių estrogenų stokos simptomų arba jie būna silpni. Trys ketvirtadaliai moterų turi vidutinę arba ryškią simptomatiką.

Išsekus folikulų atsargoms, pasibaigus kiaušidžių veiklai, nebesintetinamas estradiolis (E2) – pagrindinis moters hormonas. Jo stoka sukelia pomenopauzinį, kitaip tariant, estrogenų stokos sindromą. Beveik visose moters organizmo audinių ląstelėse yra alfa ir beta estrogenų receptorių. Prie jų jungiasi E2, turėdamas genominį ir negenominį poveikį. Klasikinis genominis poveikis – apimantis estrogenų receptorių aktyvavimą ir genų ekspresiją. Estrogenų receptoriai veikia per transkripcijos procesų reguliavimą, įtraukiant branduolio translokaciją ir susiejimą su specifiniais atsako elementais, taip sukuriant tikslinės geno ekspresijos reguliavimą ir pasireiškia anaboliniu efektu, skatinama baltymo sintezė ląstelėse. Pavyzdžiui, negenominis poveikis – estrogenai sukelia greitą vazodilataciją per estrogenų receptorių aktyvavimą dėl greito azoto oksido sintezės indukcijos endotelio ląstelėse. Estrogenų negenominis poveikis kraujagyslės sienelei turi membraninius reiškinius, tokius kaip membraninio joninio pralaidumo ir membranų sujungtų fermentų aktyvacijos pokyčius.

Moteriškųjų hormonų stoka susijusi su hormoninės homeostazės sutrikimu, kuris pasireiškia įvairiais simptomais. Iš pradžių vargina ankstyvieji vazomotoriniai simptomai: karščio bangos, prakaitavimas, širdies plakimai ir psichologiniai sutrikimai: nemiga, nervingumas, dirglumas, nuotaikų kaita, depresija ir sumažėjęs libido. Praėjus 3–5 m. pasireiškia urogenitalinės sistemos sutrikimai, sensta oda. Vertėtų paminėti dar vieną svarbų aspektą – seksualinio gyvenimo ypatumus. Libido sutrikimus neabejotinai lemia hormonų stokos poveikis centrinei nervų sistemai. Lyties organų gleivinių išsausėjimas, makšties audinių atrofija lemia nemalonius lytinius santykius. Visos šios problemos gali būti koreguojamos taikant moters lytinius hormonus – pomenopauzinę hormonų terapiją (PHT). E2  veikia kolageno sintezę. Jai sumažėjus, plonėja ir raukšlėjasi oda. Kolageno sintezės sutrikimas, trūkstant E2, neigiamai veikia raumenis, sąnarius, raiščius, kaulus, kraujagysles, visus kūno audinius ir organus, kuriuose yra jungiamasis audinys. Uropoetinės sistemos atrofija gali būti susijusi su šlapinimosi sutrikimais. Estrogenai daro didžiulę įtaką moters išvaizdai: teigiamai veikia odą, kuri neplonėja ir dėl to mažiau raukšlėjasi, sustiprina nagus, plaukus, turi įtakos raumenims, jų masei, skatindami kolageno sintezę, stiprina jungiamąjį audinį. PHT iš tiesų yra naudinga ne tik sveikatai, bet ir moters grožiui.

Dar vėliau, po 5–10 m. nuo menopauzės, pasireiškia vėlyvi simptomai. Pomenopauzinė osteoporozė, kuri susijusi su stuburo slankstelių ir šlaunikaulio lūžiais bei ženkliai pablogėjusia gyvenimo kokybe, varginant skausmams. Estrogenai apsaugo nuo kaulų masės praradimo – osteoporozės. Visa tai pagerina laikyseną, eiseną ir išvaizdą, moteris atrodo jaunesnė. Dėl estrogenų stokos padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika yra tiesiogiai susijusi su padidėjusiu mirštamumu.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 3

 

Panašūs straipsniai

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.