Geležies stoka ir širdies nepakankamumas: gydymo galimybės

2018-09-25

Šarūnė Tribušauskaitė1, doc. dr. Jolanta Laukaitienė2

1 LSMU MA Medicinos fakultetas, 2 LSMU MA Kardiologijos klinika

 

Širdies nepakankamumas (ŠN) – plačiai paplitęs ir grėsmingas gyvybei sindromas, kuris yra siejamas su bloga prognoze. Dažna ŠN lydinti liga yra geležies stoka, kuri ne visada pasireiškia anemijos sindromu. Geležies stoka, su ar be anemijos, lemia sunkesnę ŠN klinikinę eigą, blogina gyvenimo kokybę, yra susijusi su fizinio krūvio netoleravimu net esant normaliai hemoglobino koncentracijai.

Pastaruoju metu atliktuose klinikiniuose tyrimuose trūksta įrodymų, kad gydymas geriamąja geležimi yra kliniškai reikšmingas. Geležies pasisavinimas vartojant geriamąją formą yra pakankamai mažas, gydymas tęsiasi ilgai, dėl to dažnai išlieka geležies atsargų trūkumas. Apie 60 proc. pacientų, kurie vartoja geriamąją geležį, patiria virškinamojo trakto šalutinius reiškinius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad intraveninės geležies skyrimas pagerina fizinio krūvio toleravimą, mažina ŠN simptomus ir gerina pacientų gyvenimo kokybę. Ilgalaikis poveikis, gydant ŠN sergančius pacientus intravenine geležimi, dabar yra plačiai nagrinėjimas.

 

Gretutinių ligų svarba

Širdies nepakankamumas, nepaisant optimalaus kompleksinio gydymo, dažniausiai siejamas su bloga prognoze [15]. Gretutinės ligos yra itin svarbios sergantiesiems ŠN ir jų gydymas yra svarbiausia visaapimančios (holistinės) ŠN sergančiųjų pacientų priežiūros dalis. Šios ligos sunkina ŠN diagnostiką (LOPL) bei sunkina ŠN simptomus ir blogina gyvenimo kokybę. Gretutinės ligos turi įtaką stacionarizavimui ir mirštamumui (yra pagrindinė pakartotinio stacionarizavimo priežastis po 1 ir 3 mėn.). Šios ligos gali keisti ŠN gydymo pasirinkimą (pvz.: daliai pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, renino-angiotenzino-aldosterono (RAAS) sistemos inhibitorių skyrimas gali būti kontraindikuotinas, taip pat beta adrenoblokatorių skyrimas sergantiesiems bronchine astma). Gretutinėms ligoms gydyti skirti vaistai gali sąlygoti ŠN paūmėjimą (pvz.: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) artritui gydyti, kai kurie vaistai nuo vėžio). ŠN ir gretutinėms ligoms gydyti skiriami vaistai gali sąveikauti tarpusavyje, dėl to sumažėja jų veiksmingumas ir saugumas bei padažnėja šalutinių reakcijų. Pastaruoju metu didelio dėmesio sulaukė viena iš gretutinių ŠN ligų – geležies stoka nepriklausomai nuo anemijos sindromo.

Geležies stoka yra viena iš gretutinių ligų, į kurią dažnai nekreipta dėmesio iki paskutinio dešimtmečio. O ji sergantiems ŠN pacientams lemia sunkesnius ŠN simptomus, sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją, pablogėjusią gyvenimo kokybę [1]. Remiantis epidemiologiniais ŠN sergančiųjų stebėjimais, geležies stoka pasitaiko nuo 60 iki 80 proc. pacientų (Enjuanes C. ir kt. Int J Cardiol. 2014 Jun 15;174(2):268-75).

Remiantis 2016 metais Europos kardiologų draugijos išleistomis širdies nepakankamumo gairėmis, geležies stokos ištyrimas rekomenduojamas kiekvienam sergančiam ŠN pacientui. Siekiant pagerinti ŠN simptomus, fizinį pajėgumą ir gyvenimo kokybę simptominiu sumažėjusios išstūmio frakcijos ŠN (sIFŠN) sergantiesiems pacientams, kuriems yra ir geležies stoka (feritino koncentracija kraujyje

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 4

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.