Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai parengė metodines rekomendacijas „Sveikatos informacijos komunikacija“, kuriose supažindinama su sveikatos informacijos paruošimo, pateikimo ir sklaidos ypatumais.

Statinai ir jų nauda ne tik antrinei prevencijai jau sergantiems, bet ir pirminei prevencijai – dar nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis asmenims

2019-04-16

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi įtaką taip pat daro antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Vis dėlto padidėjęs cholesterolio ir kitų kraujo riebalų, arba lipidų, kiekis kraujyje yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Daugelis žmonių nejaučia jokių šių ligų simptomų, negeba jų atpažinti ir dažnai net neįtaria, kad serga. Todėl labai svarbu laiku diagnozuoti ligą ir užkirsti kelią galimoms mirtims. Koks gydymo būdas yra optimalus? Apie tai kalbamės su VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro kardiologe prof. dr. Žaneta Petrulioniene.

 

Širdies ir kraujagyslių ligos... Kokia situacija susiklosčiusi Lietuvoje?...

 

Džiugu pripažinti, kad Lietuvoje yra labai gerai išvystytas intervencinės kardiologijos bei kardiochirurgijos tinklas. Tiek intervencinė kardiologija, tiek kardiologinė chirurgija atitinka visus Europos šalių standartus, tačiau, nepaisant to bei sėkmingo miokardo infarkto gydymo medicinos centruose, tikėtina šalies gyventojų gyvenimo trukmė, ypač vyrų, išlieka pernelyg trumpa. Mes atstovaujame šaliai, kuri yra tarp trumpiausiai gyvenančių žmonių valstybių ir kurioje išlieka toks pats – 56 proc. bendrasis mirtingumo dėl kraujotakos sistemos ligų rodiklis. Vis dėlto norisi atkreipti dėmesį į naujas geras tendencijas ir pasvarstyti, su kuo jas galime sieti...

Taigi mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų struktūroje bendrieji pagrindiniai rodikliai – 56 proc. gyventojų (imant atskirai vyrus – 47 proc., moteris – daugiau nei 64 proc.) išlieka. Tačiau pastebimos pirmosios teigiamos mirčių mažėjimo tendencijos darbingo amžiaus žmonių grupėje. Pirmiausia jos siejamos su asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos prevencijos grupei (trumpiau tariant – dalyvaujantiems širdies ir kraujagyslių ligų pirminėje prevencijos programoje). Didžiulė naujiena ta, kad jau yra apibendrinti daugiau nei 10 metų vykusios prevencinės programos duomenys. Ir juos, beje, galima pakomentuoti.

Priminsiu, jog ši programa pradėjo aktyviai veikti 2006 metais. Kasmet ištiriamų pacientų skaičius nuolat didėjo: jeigu 2006 m. buvo ištirta 21 tūkst. pacientų, 2017-aisiais – jau 266 tūkst. Programoje dalyvauja beveik visi Šeimos medicinos centrai. Ženkliai daugėja specializuotų išsamaus vertinimo kardiologijos centrų. 2006 metais juose buvo ištirta 401, 2017-aisiais – net 17 tūkst. pacientų.

Jau turime labai detalią pirminės prevencijos programoje ištirtų pacientų analizę nuo 2009 iki 2017 metų, kurioje aiškiai matoma rizikos veiksnių dinamika. Duomenys patvirtina, jog dislipidemijos paplitimas nemažėja. Bendrasis sergančiųjų bet kokio tipo dislipidemija sergamumas išlieka apie 89 proc., antroje vietoje pagal dažnį – arterinė hipertenzija. Vis dėlto būtina pabrėžti, kad šios ligos atvejų mažėja, o tai reiškia, kad kontrolė gerėja. Trečioje vietoje pagal ligų dažnį yra nutukimas. Jis siejasi su kitais rizikos veiksniais. Toliau įvardijamas metabolinis sindromas, cukrinis diabetas. Šių ligų taip pat nemažėja. Kaip ir rūkančiųjų...

 

Dislipidemija – viena iš aktualiausių ligų. Gal galima detaliau aptarti su ja susijusią situaciją ir gydymo galimybes?

Vertinant 2009–2017 metų vyrų ir moterų sergamumo (dislipidemijos paplitimo) duomenis, galima teigti, jog situacijos gerėjimo tendencijų visiškai nėra. Tarp sergančiųjų pagal atskirus dislipidemijų tipus galima išskirti vyraujantį padidėjusį bendrąjį cholesterolį ir padidėjusį mažo tankio lipoproteinų cholesterolį (MTL-Ch) (daugiau nei 80 proc. asmenų). Trečdaliui jų buvo padidėjusi trigliceridų ir tik 15 proc. pacientų nustatyta sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL-Ch) koncentracijos. Taigi pagrindiniu taikiniu vis dėlto išlieka MTL-Ch koncentracija.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 9

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.