ULAC praneša: per dešimt šių metų mėnesių pasaulyje užregistruoti 107 susirgimai poliomielitu ir tai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, virš penkių kartų daugiau susirgimų, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 107 ir 19 atvejų.

Alzheimerio ligos profilaktika: ar neuroinfekcija gali paspartinti ligos eigą?

2019-11-28

Alzheimerio liga – lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuriai būdingas įgytas, išplitęs pažintinių funkcijų sutrikimas, intelektualinių ir socialinių gebėjimų praradimas, sutrikdantis kasdienį funkcionavimą. Alzheimerio liga yra dažniausia vėliau išsivystančios senatvinės demencijos priežastis. Šią ligą pirmą kartą aprašę Alois Alzheimer 1906 m. Žinomos kelios ligos išsivystymo hipotezės:

 

  • Cholinerginis trūkumas – seniausia ligos išsivystymo hipotezė. Ji sako, kad liga išsivysto tada, kai atsiranda actetilcholino, natūralaus neurotransmiterio, kiekio trūkumas. Visi pirmos kartos Alzheimerio ligos gydymui skirti vaistai buvo sukurti remiantis šia ligos išsivystymo hipoteze, inhibuojantys acetilcholinesterazę (fermentą, skaidantį acetilcholiną) ir taip padidinantys jo kiekį organizme. Visais atvejais vaistai buvo naudingi tik simptominiam gydymui, tačiau jie nestabdė ligos progresavimo.
  • Ekstraląstelinio beta amiloido baltymo plokštelės – beta amiloidas – baltymo pirmtako fragmentas. Sveikų žmonių smegenyse šie baltymų fragmentai yra suardomi ir pašalinami, o sergant Alzheimerio liga, fragmentai sudaro netirpias plokšteles ir kaupiasi tarp smegenų neuronų, veikia citotoksiškai ir skatina ląstelių apoptozę.
  • Intraląstelinės „Tau“ baltymo turinčios vijos – „Tau“ baltymo, mikrotubulinės stabilizuojančios medžiagos struktūros pakitimai lemia citoskeleto suardymą ir veikia neurotoksiškai. Tačiau tarp tyrėjų nebuvo pasiekta vieningos nuomonės, ar baltymo hiperfosforilizacija prasideda prieš nenormalių vijų agregatų susidarymą, ar atvirkščiai – baltymo struktūros pakitimai lemia hiperfosforilizaciją.
  • Neuroinfekcija – naujausia šiuo metu tyrinėjama ligos išsivystymo teorija. Ankstesnių hipotezių tolimesnės studijos parodė, kad acetilcholino trūkumas nėra tiesioginė ligos priežastis, bet yra susijęs su plačia smegenų audinio pažaida ir mikroglijos aktyvacija bei gali lemti ekstraląstelinių plokštelių ar intraląstelinių vijų formavimąsi, padidėjusį citokinų ir uždegiminių mediatorių aktyvumą, neuroinfekciją ir neuronų pažeidimą.

Šiuolaikinės Alzheimerio ligos studijos yra nukreiptos į ligos profilaktiką, nes beveik pusė (>20 milijonų) šios ligos atvejų yra susiję su įvairiais rizikos veiksniais, kurių galima išvengti. Tai tokie rizikos veiksniai kaip fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, depresija, hipertenzija, žemas išsilavinimas, nutukimas ir cukrinis diabetas. Šių visų išvengiamų rizikos faktorių derinys riziką susirgti Alzheimerio liga padidina iki 54,1 proc.

Metabolinis sindromas ir nutukimas: esant šioms būklėms, padidėja gliukozės kiekis periferinėje kraujo apytakos sistemoje, o tai lemia ir jos kiekio padidėjimą smegenyse. Esant hiperglikemijai, išskiriama daugiau insulino, o periferinė hiperinsulinemija lemia insulino trūkumą smegenyse. Insulinas prisijungia prie savo receptorių mikroglijoje ir astrocituose, stimuliuoja jų išskiriamus citokinus (tokius kaip IL-6, IL-8, MCP-1) ir palaiko normalią neuronų aplinką, todėl jo trūkumas gali lemti neuronų pažeidimą.

Fizinis aktyvumas: žinoma, kad fizinis aktyvumas gerina bendrą savijautą, periferinius audinius veikia priešuždegimiškai, teigiamai veikia mokymąsi ir atmintį. Tačiau ar fizinis aktyvumas taip pat veikia ir neuroimuninį atsaką? Susitraukiant skersaruožiams raumenims kraujyje padidėja IL-6,PGC-1a1, adiponektino kiekis bei sumažėja TNF-a, IL-1a, IL-1b kiekiai, o tai lemia uždegiminių procesų, apoptozės ir oksidacinio streso sumažėjimą smegenyse bei palaiko normalią neuronų aplinką.

MIND dieta (angl. Mediterranean-DASH (Dietary approaches to Stop Hypertension) Intervention for Neurodegenerative Delay) – dieta, jungianti Viduržemio jūros dietą su DASH dieta (specialus mitybos planas, rekomenduojamas hipertenzijai gydyti). Ši dieta grįsta ilgamečiais maisto produktų, kurie gali padėti palaikyti normalų mąstymą ir atmintį, tyrimais ir apjungia geriausias Viduržemio jūros dietos bei hipertenzijai mažinti skirtos DASH dietos savybes, susijusias su demencijos profilaktika (1 lentelė). Galima apskaičiuoti preliminarią Alzheimerio ligos riziką pagal dabartinius savo mitybos įpročius, naudojant specialią mitybos lentelę (2 lentelė). Lentelėje kiekvienam teiginiui skiriamas vienas taškas. Suaugusieji, surinkę daugiausiai taškų (po apklausų aukščiausias vidutinis rezultatas buvo 8,5-12,5 iš galimų 15 taškų) turėjo mažiausią Alzheimerio ligos riziką (53 proc. mažesnė rizika nei bendrai populiacijai). Tie, kurie gavo vidutinį bendrą taškų rezultatą (6,5-7,5 iš galimų 15 taškų) taip pat turėjo daugiau nei trečdaliu mažesnę šios ligos riziką.

Be to, dar viena nauja hipotezė, susijusi su žarnyno mikroflora ir mityba sako, kad uždegiminis procesas žarnyne gali lemti spartesnį Alzheimerio ligos išsivystymą.

Bandymų su eksperimentinėmis pelėmis metu pastebėta, kad cheminių medžiagų pagalba sukėlus organizme kolitą, pelės smegenų hipokampo srityje matoma aktyvacija (hipokampas – smegenų sritis, atsakinga už trumpalaikę atmintį ir susijusi su Alzheimerio ligos išsivystymu). Taip pat, kiti bandymai su eksperimentiniais gyvūnais parodė, kad žarnyno mikrofloros pakitimai lemia padidėjusį žarnyno kraujagyslių pralaidumą ir padidėjusį sisteminių uždegiminių faktorių kiekį kraujyje (LPS, IL-1b, IL-6, TNF-a, monocitų aktyvacija). Šis procesas lemia acetilcholinesterazės kiekio padidėjimą, acetilcholino kiekio sumažėjimą ir smegenų-kraujo barjero pralaidumo padidėjimą. Smegenų audinyje stebima mikrogliojos aktyvacija, amiloido plokštelių ir „Tau“ baltymo formavimasis bei neuroinfekcijos požymiai. Visi šie veiksniai lemia Alzheimerio ligos simptomų pasireiškimą – atminties ir pažintinių funkcijų sutrikimus. Normalios žarnyno mikrofloros palaikymas, papildomai skiriant probiotikus, kurių sudėtyje yra tokių bakterijų kaip Lactobacillus spp., Bacteroides spp., Prevotella spp. ir Bifidobacterium spp., gali reikšmingai prisidėti prie Alzheimerio ligos profilaktikos.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2019 Nr. 6

 

© 2006 Visos teisės saugomos.