HI informacija: pernai šalyje mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 54,6 proc. mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., o dėl išorinių priežasčių – 6,3 proc.

Greitas genų ištyrimas gydyti tikagreloru

2020-01-07

1Vacis Tatarūnas, 1,2,3 dr. Nora Kupstytė-Krištaponė, 2,3Julija Jurgaitytė, 4 dr. Jonas Venius, 4Marius Burkanas

1 LSMU MA Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorija, 2 LSMU MA Kardiologijos klinika, 3 VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centras, 4Nacionalinis vėžio institutas

 

Antiagregantų skyrimas pacientams po ūminės išemijos sindromų

 

Pacientams, kuriems po įvykusių ūminės išemijos sindromų atliekama vainikinių kraujagyslių angioplastika ir stentavimas, remiantis Europos kardiologų draugijos (angl. European Society of Cardiology (ESC)) ekspertų susitarimu rekomenduojama dviguba antitrombocitinė terapija aspirino ir trombocitų P2Y12 (adenozino difosfato) receptorius veikiančiu antiagregantų deriniu (tikagreloru, prasugreliu arba klopidogreliu) [1]. Ne vieno tyrimo metu buvo įrodyta, kad tikagreloro ar prasugrelio terapinis efektyvumas yra geresnis, nei senesnės kartos vaisto klopidogrelio [2,3,4]. Dėl tokio savo efektyvumo tikagreloras tapo vienu dažniausiai klinikinėje praktikoje skiriamų antiagregantų. Šiuo metu klopidogrelį rekomenduojama skirti tik tuomet, kai gydymas tikagreloru ar prasugreliu nėra rekomenduojamas dėl didelės kraujavimo rizikos ar žymaus pašalinio poveikio – dusulio, o taip pat ir pacientams, sergantiems stabilia krūtinės angina, kuriems atliekama vainikinių arterijų perkutaninė intervencija.

 

Tikagreloro molekulės ypatumai ir jo poveikis pacientui

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2019 m. Nr. 7

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.