Seimui pristatytas Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-4503, kuriuo siekiama sudaryti efektyvias teisines prielaidas gydytojų savanorystės institutui Lietuvoje, įteisinant gydytojų savanoriškos ir neatlyginamos medicinos praktikos galimybę teikiant kompleksinę paliatyviąją pagalbą.

Medicina laimi, kai laimi jos centre esantis pacientas

2020-04-20

Šiemet sukako 25 metai, kai Vilniaus universiteto Santaros klinikose buvo įkurta pirmoji Lietuvoje Skausmo klinika. Apie šį reikšminga įvykį ir klinikos raidą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro skyriaus – Skausmo medicinos centro vedėju gydytoju anesteziologu-reanimatologu Alfredu Vaitkumi.

 

Gerbiamas daktare, pirmiausia žurnalo redakcijos vardu norime pasveikinti Jus ir Jūsų kolektyvą su gražiu jubiliejumi. Ką šis įvykis reiškia šiandien vertinant jau iš istorinės retrospektyvos?

Ačiū už sveikinimus! Šiandien galima tvirtai pasakyti, kad pirmosios skausmo klinikos įkūrimas buvo didelis žingsnis į ateitį, lemtingas gerąja prasme. Tai buvo drąsių, novatoriškai mąstančių, realių sprendimų ieškančių skausmo medicinos pradininkų, visų pirma – klinikos įkūrėjos gydytojos Janės Baublienės ir jos suburtos komandos bandymas užpildyti sveikatos priežiūros paslaugų nišą, paprastai tariant – padėti kenčiantiesiems. Šiam žingsniui, be abejo, labai pritarė, jį parėmė ir ligoninės vadovybė.

Tikėtina, Jums teko bendrauti su klinikos įkūrėja šviesios atminties gydytoja Jane Baubliene? Kokie prisiminimai?

Man teko ne tik bendrauti su daktare Jane Baubliene, bet ir mokytis iš jos, ir dirbti jai vadovaujant. Mano ir kitų vis dar dirbančių nuo tų laikų kolegų prisiminimai labai ryškūs. Ir Jūs labai teisingai pasakėte – šviesios atminties... Ji buvo žmogus reformatorius, iniciatyvi, visuomet aktyvi pokyčių dalyvė, didelis autoritetas. Ir tai paveikdavo dirbusius kartu, tiesiog užkrėsdavo veiklai. Tokių žmonių pasitaiko retai. Manau, Lietuvos skausmo medicinai tuomet nusišypsojo laimė.

Jei palygintumėte klinikos darbo virtuvę tuomet ir dabar, kokios išlieka paralelės ir kokie būtų laiko atnešti veiklos skirtumai?

Stengiamės išlaikyti geras tradicijas ir jas tobulinti. Galbūt yra tam tikrų laiko, sveikatos sistemos reformų, technologinio progreso ir geresnio aprūpinimo pasekmių nulemtų skirtumų. Tačiau darbo virtuvė labai nepasikeitė – jos centre visuomet yra pacientas, kuris ieško pagalbos. O mūsų komanda stengiasi padėti. Galbūt esminis pokytis yra tas, kad šiais metais tapome savarankišku skyriumi, Skausmo medicinos centru, ir pradėjome teikti daugiadalykę pagalbą. Pagal Tarptautinės skausmo studijų asociacijos rekomendacijas atitinkame daugiadalykio skausmo centro kriterijus. Mūsų gydytojų, slaugytojų ir medicinos psichologų komanda teikia plataus profilio skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugas, vykdo mokslinę ir pedagoginę veiklą. Tai buvo ilgametis mūsų siekis ir tapo įgyvendinamas Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus naujus Skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugų teikimo reikalavimus.

Būtų įdomu sužinoti ir apie šių dienų Skausmo medicinos centro bendradarbiavimą su kitų sričių specialistais, partneriais iš užsienio.

Esame atviri, stengiamės mokytis iš kitų, dalytis tuo, ko išmokome. Sulaukiame svečių iš užsienio ar kitų Lietuvos įstaigų, keičiamės patirtimi. Visa mūsų Skausmo klinikos istorija persipynusi su patyrusių, geranoriškų užsienio medikų pagalba, pradedant nuo pirmųjų skausmo medicinos žingsnių Lietuvoje su norvegų anesteziologais, vadovaujant Lorentsui Granui. Pastaraisiais metais glaudžiai bendraujame su Johnu ir Terri Prunskiais, skausmo gydytojais bei filantropais iš JAV.

Bendradarbiaujame su kitų sričių specialistais kasdien – didžioji dalis mūsų pacientų ateina iš kitų sričių specialistų, taip ir bendradarbiaujame. Neretai per diskusijas ir pacientų aptarimus tenka spręsti sudėtingus diferencinės diagnostikos ir optimalaus gydymo parinkimo klausimus. Gydant skausmą susikerta daugelio sričių specialistų keliai.

 

Kaip universiteto ligoninės centras neabejotinai vystote ir pedagoginę bei mokslinę, tiriamąją veiklą. Kokie pasiekimai ir kokie lūkesčiai šiuose veiklos baruose?

Dirbame ir šia kryptimi. Iš tiesų skausmo medicina, kaip mokslo sritis, stebina atradimų gausa. Nors vis dar lieka daug „nežinomųjų“, kitaip tariant, daug potencialo mokslui vystyti. Norisi perteikti šios srities žavesį studentams, gydytojams rezidentams. Džiugu, kad jaunieji gydytojai domisi ne tik praktine medicina, bet ir jos moksliniais aspektais. Tai teikia vilčių, kad mokslas žengs kartu su skausmo medicinos praktika.

Na, ir tradiciškai norisi paklausti, ko linkėtumėte Jūsų vadovaujamam Skausmo medicinos centrui ir visai Lietuvos skausmo medicinai įžengiant į naująjį dešimtmetį?

Žvelgdamas į ateitį Lietuvos skausmo medicinai norėčiau palinkėti pragmatiškumo, efektyvumo, integralumo – vertinant būtent iš paciento ir sveikatos sistemos pusės. Medicina laimi, kai laimi jos centre esantis pacientas. Pokyčiai ir pasiekimai yra niekas, jei neatneša realių permainų pacientams. Mokslas turi tarnauti žmogui. Reikia prisiminti, kad ši klinika gimė iš poreikio padėti. Na, o savo skyriui noriu palinkėti nesustoti augti ir tobulėti – skausmo medicinos potencialas dar tikrai neišsemtas. Kalbu ne tik apie Lietuvos skausmo mediciną, bet ir bendrai apie šią medicinos sritį, kur tikrai yra galimybių tobulėti, ieškoti geresnių sprendimų.

 

Kalbino Ramutė Pečeliūnienė

Plačiau skaitykite „Skausmo medicina“ 2019 m. Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.