Seimui pristatytas Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-4503, kuriuo siekiama sudaryti efektyvias teisines prielaidas gydytojų savanorystės institutui Lietuvoje, įteisinant gydytojų savanoriškos ir neatlyginamos medicinos praktikos galimybę teikiant kompleksinę paliatyviąją pagalbą.

Prognozė: antrasis COVID-19 pikas – balandžio pabaigoje

2020-04-23

Antrasis COVID-19 infekcijos pikas Lietuvoje tikėtinas balandžio 25–29 dienomis, prognozuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Pasak jų, tai gali įvykti dėl karantino apribojimų sumažinimo, taip pat dėl kelių infekcijos židinių atsiradimo.

Mokslininkai pastebi, kad ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims epidemiją suvaldyti sekasi vis geriau, o epidemijos pikas jau praeitas arba esame arti jo. Visiškai priešingai yra kaimyninėje Baltarusijoje ir Rusijoje, kur dėl eksponentinio ir pavojingo epidemijos augimo perkrauta sveikatos apsaugos sistema ir didėja mirštamumas.

LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje: https://lsmuni.lt.

Naujausioje analizėje mokslininkai įvertino, kiek asmenų gali užsikrėsti koronavirusu per dieną dėl balandžio 16 dieną pasikeitusių karantino sąlygų. Įvertinti trys scenarijai (žr. 1 pav.):

  • Jei griežtesnis karantinas būtų tęsiamas (mėlyna taškinė linija).
  • Galimas užsikrėtusiųjų skaičiaus didėjimas dėl karantino sušvelninimo (geltona linija), įvertinant tikėtiną bent kelių naujų infekcijos židinių (klasterių) susidarymą Lietuvoje.
  • Galimas užsikrėtusiųjų skaičiaus didėjimas manant, kad karantino efektyvumas bus kaip Baltarusijoje (raudona taškinė linija).

Atsižvelgę į naujausius duomenis LSMU ir LEI mokslininkai pastebi, kad ankstesnė prognozė nesikeičia – Lietuvoje epidemiologinė situacija yra stabili. Prognozuojama, kad net ir palengvinto karantino sąlygomis naujų per dieną koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičius bus nedidelis (geltona linija, žr. 1 pav.). Mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad vienadienis šuolis, kai per dieną buvo nustatyta 110 naujų infekcijos atvejų, normalizuojasi ir ilgainiui, praėjus tikėtiną 35–40 naujų atvejų per dieną piką, naujų užsikrėtimų skaičius sumažės.

Lietuvai pritaikius Baltarusijos karantino sąlygas (raudona taškinė linija, žr. 1 pav.) per dieną Lietuvoje būtų nustatoma apie 110–190 naujų koronaviruso atvejų.

Vertindami epidemijos eigą mūsų šalyje mokslininkai Lietuvą palygino ir su kitomis kaimyninėmis šalimis, taip pat įvertino šių šalių epidemiologinę būklę bei galimus geriausio arba blogiausio atvejo scenarijus. Taip pat įvertinta, kurioje epidemijos vystymosi stadijoje yra kitos šalys. Vėliau ši analizė leis vertinti, kada asmenys galės judėti ir kirsti valstybių sienas.

Tyrėjai taip pat palygino, kaip epidemija vystytųsi Lietuvoje pagal kitų šalių scenarijus. Pastebėta, kad labai dažnai minimas Švedijos atvejis Lietuvai būtų ypač sudėtingas – jau dabar turėtume apie 4000 sergančių žmonių ir iki 420 mirusiųjų nuo COVID-19 infekcijos.

Mokslininkų sudaryti grafikai (3 ir 4 pav.) taip pat leidžia palyginti infekcijos valdymo sėkmingumą. Prognozės rodo, kad Lietuvoje, esant Lenkijos ar Latvijos scenarijams, mirštamumas ir sergančių žmonių skaičius būtų šiek tiek mažesnis. Tokiu atveju Estijos scenarijaus epidemiologinė situacija būtų daug prastesnė (pastebėtina, kad lygintos tik tos šalys, kurios yra palyginamoje epidemijos fazėje).

LSMU komunikacija

 

Nuotraukų galerija

 

© 2006 Visos teisės saugomos.