Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido periodinį sveikatos statistikos leidinį „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2019 m. (išankstiniai duomenys)”. Jame pateikiami pagrindiniai išankstiniai praėjusių metų Lietuvos gyventojų sveikatos ir svesiatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai.

2019 m. Amerikos kardiologų kolegijos ir Amerikos širdies asociacijos pirminės ŠKL prevencijos rekomendacijos

2020-05-15

1980 m. Amerikos kardiologų kolegija kartu su Amerikos širdies asociacija, siekdama stiprinti ankstyvą širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, pirmą kartą moksliniais tyrimais grįstus įrodymus susistemino ir pavertė praktinėmis rekomendacijomis. Paskutinės praktinės rekomendacijos buvo pateiktos 2017 m., o praėjusiais metais pristatyta atnaujinta versija, kurios pagrindinius aspektus norime apžvelgti. Palyginę su Europos kardiologų draugijos 2016 m. ŠKL prevencijos ir gydymo rekomendacijomis (2020 m. rugsėjo mėn. laukiama šių gairių atnaujinimo) matysime, kad kiek išsiskiria ŠKL rizikos vertinimo instrumentai bei rekomendacijos medikamentinės ŠKL rizikos veiksnių korekcijos.

 

Bendrosios rekomendacijos

  1. Siekiant palengvinti sprendimus dėl prevencinių programų, rekomenduojama įvertinti tradicinius aterosklerozinės širdies ligos (AŠKL) rizikos veiksnius, atsižvelgti į rasę bei lytį (AŠKL rizikos skaičiuoklėje) ir apskaičiuoti AŠKL riziką nesant simptomų 40–75 m. amžiaus asmenims 10 metų. I laipsnio arterine hipertenzija sergantys asmenys turėtų būti skirstomi į dvi grupes: kurių AŠKL rizika per 10 m. <10 proc. ar >10 proc., kad būtų lengviau parinkti atitinkamą gydymą. Pagal cholesterolio koncentraciją kraujyje pacientai turėtų būti skirstomi į mažos (<5 proc.), ribinės (5–7,5 proc.), vidutinės (≥7,5–<20 proc.), didelės (≥20 proc.) AŠKL rizikos per 10 m. grupes. PCE skaičiuoklė geriausiai patvirtinta tarp JAV gyvenančių baltaodžių ir juodaodžių, kurie nėra ispanai. Kitose etninėse ar kitų rasių ir ne Amerikos populiacijose naudojama PCE skaičiuoklė riziką gali įvertinti netinkamai (per didelė ar per maža rizika). Todėl gydytojai gali nuspręsti naudoti kitą skaičiuoklę, alternatyvią PCE, pavyzdžiui, Framinghamo, Reynoldso rizikos skales, SCORE skaičiuoklę, QRISK/JBS3. Kai kurios gydytojų bendruomenės, sudarydamos profilaktines programas, sujungia šias skales kartu su pačių sudarytomis dislipidemijos gairėmis ar svarsto sudaryti kitas rizikos skales. Nors tarp visų organizacijų vyrauja nedideli gairių sudarymo skirtumai, visų jų bendras tikslas užtikrinti geriausią profilaktiką pacientams, esantiems rizikos grupėse.
  2. Asmenims nuo 20 m. tradicinius rizikos veiksnius reikėtų tirti kas 4–6 metus. 10 metų rizikos įvertinimo priemonių prieinamumas 20–39 m. amžiaus suaugusiesiems yra ribotas. Kadangi amžius yra pagrindinis rizikos veiksnys, daugumai jaunesnių nei 40 metų asmenų rizika susirgti AŠKL per 10 metų nėra padidėjusi, kad būtų galima skirti gydymą statinais (nebent išimtiniais atvejais, pvz., esant šeiminei hipercholesterolemijai). Vis dėlto periodiškai įvertinti rizikos veiksnius kas 4–6 m. 20–39 m. amžiaus asmenims yra svarbu stebint, kaip aktyviai keičiamas gyvenimo būdas, sprendžiant, kaip dažnai reikia monitoruoti rizikos faktorius, svarstant 30 metų ar viso gyvenimo AŠKL rizikos apskaičiavimą.
  3. Nėra rizikos skaičiuoklės, kuri tiktų visiems pacientams. Tam tikrose populiacijose PCE skaičiuoklės kalibravimas skiriasi. Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad rizika gali būti apskaičiuota per didelė, jei asmenys serga lėtinėmis uždegiminėmis ligomis (pvz., autoimuninėmis ligomis, ŽIV) ar esant žemam socialiniam ir ekonominiam pragyvenimo lygiui. Pacientai, sergantys šeimine hipercholesterolemija, yra didesnės ankstyvos AŠKL rizikos grupėje ir rizikos skaičiuoklės šiems pacientams netaikomos. Priešingai, kai kuriais tyrimais buvo nustatyta, kad PCE skaičiuokle buvo įvertinta per didelė rizika, ypač tarp aukštesnę socialinę ir ekonominę padėtį užimančių asmenų ir nuolatinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Dėl to gali būti nepagrįstai skirtas medikamentinis gydymas tos grupės asmenims, kuriems gydymo dar nereikėtų visą ateinantį dešimtmetį. PCE skaičiuoklės kalibravimas gali būti suboptimalus modernesnėse populiacijose, palyginti su senesnėmis grupėmis, iš kurių jos buvo suformuotos. Todėl tiems, kuriems nustatyta ribinė (5–7,5 proc.) ar vidutinė (≥7,5–<20 proc.) rizika, reikėtų apsvarstyti, ar nereikia įtraukti papildomų klinikinių faktorių, kurie padėtų tiksliau įvertinti galimą AŠKL riziką 10 metų. Tokiais rizikos faktoriais galėtų būti ankstyvos AŠKL šeiminė anamnezė, lėtinė uždegiminė liga (reumatoidinis artritas, vilkligė, ŽIV), kilmė iš Pietų Azijos, anamnezėje buvusi preeklamsija ar priešlaikinis gimdymas, ankstyva menopauzė, erekcijos sutrikimai, lėtinė inkstų liga, metabolinis sindromas, persistuojantis uždegiminių žymenų padidėjimas. Jei apžvelgus šiuos tikslesnius rizikos faktorius vis tiek nepavyksta įvertinti pacientų rizikos, reikėtų apsvarstyti, kaip nustatyti subklinikinės vainikinių arterijų ligos dokumentavimą, dar kartą kruopščiai peržiūrėti, kuriuos rizikos faktorius galima laikyti reikšmingesniais, kuriuos – mažiau svarbiais.
  4. Asmenims, kurių rizika pagal PCE skaičiuoklę yra vidutinė (7,5–20 proc.), ar atrinktiems ribinės rizikos pacientams gali būti naudinga matuoti kalcio kiekį vainikinėse arterijose siekiant geriau įvertinti riziką, parenkant prevencinį gydymą (pvz., statinais). Apskaičiavus kalcio kiekį vainikinėse arterijose, rizika šiose grupėse gali padidėti (ypač jei kalcio indeksas yra ≥100 Agatstono vienetų ar ≥75 procentilės pagal amžių/ lytį/ rasę) arba sumažėti (jei vainikinių arterijų kalcio indeksas yra 0). Galima teigti, kad ribinės ar vidutinės rizikos grupėse esančių pacientų, kuriems nustatytas padidėjęs kalcio kiekis vainikinėse arterijose, AŠKL rizika per 10 metų siekia ≥7,5 proc. Tiems, kurių vainikinių arterijų kalcio indeksas yra 0, AŠKL rizika per 10 metų yra <7,5 proc. Ši informacija gali padėti apsispręsti, ar reikia pacientui skirti statinus arba aspiriną. Kalcio kiekio vertinimas turi didesnę reikšmę nustatant riziką nei kiti biožymenys. MESA tyrimas parodė, kad kalcio indeksas vaikinėse arterijose smarkiai susijęs su 10 metų AŠKL rizika vertinant pagal amžių, lytį, rasę/ etninę grupę, nepriklausomai nuo tradicinių rizikos faktorių. Nustatytas kalcio indeksas vainikinėse arterijose gali patikslinti AŠKL rizikos įvertinimą mažos rizikos grupės moterims (<7,5 proc. rizika per 10 metų), jaunesnio amžiaus suaugusiesiems (<45 metai), vyresniems asmenims (≥75 metai). Tačiau reikia daugiau duomenų, norint pagrįsti šias pacientų grupes. Kai kalcio indeksas vainikinėse arterijose lygus 0, tokie asmenys priskiriami mažai AŠKL ar mirties per ≥10 metų laikotarpį rizikai. Tokiems pacientams statinų vartojimas AŠKL riziką sumažina nedaug ar visai neturi jokio poveikio. Taigi, jei kalcio vainikinėse arterijose nerandama, pacientai patenka į mažesnės rizikos grupę, tokiu atveju prevencinis gydymas (pvz., statinais) gali būti atidėtas. Tačiau reikia nepamiršti, kad jei kalcio vainikinėse arterijose nerandama, tai nereiškia, kad nėra susiformavusių nekalcifikuotų plokštelių. Tirti kalcio kiekį vainikinėse arterijose turėtų būti svarstoma atrinktiems mažos rizikos asmenims (AŠKL rizika 10 m. laikotarpiu <5 proc.), kurių teigiama šeiminė ankstyvos AŠKL anamnezė. MESA ir Astro-CHARM rizikos skaičiuoklės apima ir rizikos veiksnius, ir kalcio kiekio vainikinėse arterijose įvertinimą, siekiant apskaičiuoti 10 metų riziką susirgti širdies vainikinių arterijų liga arba AŠKL. Kalcio kiekio įvertinimas vainikinėse arterijose nėra „atrankinis“ testas, skirtas visiems, bet gali padėti priimti sprendimus kasdienėje praktikoje.
  5. 20–39 metų asmenims ir 40–59 metų asmenims, kuriems nėra padidėjusios rizikos (≥7,5 proc.) per 10 m. susirgti AŠKL, turėtų būti svarstoma įvertinti riziką susirgti AŠKL per 30 metų. Jauniems asmenims rizika per 10 metų susirgti AŠKL dažnai yra maža. Jei vidutinio amžiaus pacientui nustatomas bent vienas didysis rizikos faktorius, rizika susirgti AŠKL gali būti padidėjusi ir sumažėjusi tikimybė gyventi be ligos. Rizikos susirgti AŠKL įvertinimas AKD/ AŠA 30 metų rizikos skaičiuokle 20–59 amžiaus asmenims gali būti svarstomas kaip priemonė sustiprinti gyvenimo būdo rekomendacijas.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 1.

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.