Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

Vaikų cukrinio diabeto diagnostika

2019-04-24

Dr. Edita Jašinskienė

LSMU MA Endokrinologijos klinika

 

Cukrinis diabetas (CD) yra metabolinių sutrikimų visuma, kai nustatoma lėtinė hiperglikemija bei angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimai. Vaikai, kitaip nei suaugusieji, dažniausiai serga pirmojo tipo cukriniu diabetu (1 tipo CD), kurio priežastis – autoimuninis ar idiopatinis ß-ląstelių žuvimas, dažnai lydimas absoliutaus insulino stygiaus. Lietuvoje ši liga sudaro daugiau kaip 90 proc. visų vaikų ir paauglių CD atvejų. Sergamumas šia liga didėja visame pasaulyje. Lietuvoje 2017 m. 1 tipo CD sirgo 930 vaikų, kasmet registruojama daugiau kaip 100 naujų susirgimo atvejų.

 

Pagrindinė klinikinių požymių atsiradimo priežastis yra greitai mažėjanti insulino sekrecija. Diagnozės metu pagrindinė insulino sekrecija gali būti normali, tačiau per penkerius metus ji visiškai išnyksta. Klinikiniai CD požymiai pasireiškia, kai lieka tik 20 proc. buvusios insulino sekrecijos. 1 tipo CD dažniausiai suserga vaikai, turintys polinkį sirgti autoimuninėmis ligomis. Tai susiję su žmogaus leukocitų antigenų (HLA) sistema. Stebimas šios ligos sezoniškumas susijęs su dažnesnėmis virusinėmis infekcijomis. Virusai gali tiesiogiai sunaikinti ß ląsteles arba sukeldami autoimunines reakcijas. Diagnozavus 1 tipo CD, 80–90 proc. atvejų nustatomi imuniniai žymenys – antikūnai prieš kasos ß ląsteles (ICA), insuliną, gliutamino rūgšties dekarboksilazę (anti-GAD65), tirozino fosfatazę (IA2) ar cinko nešiklį (ZnT8As). Antikūnų tyrimai atliekami Lietuvoje ir yra labai svarbūs, siekiant patikslinti CD diagnozę. Jei antikūnų nerandama, įtariami kiti CD tipai, atliekami genetiniai tyrimai. Diagnozės patikslinimas labai svarbus, nes gali keistis ligos gydymas (kai kurie monogeninio cukrinio diabeto tipai gydomi geriamaisiais vaistais).

 

1 lentelė. Diferencinė cukrinio diabeto tipų diagnozė

Charakteristika

1 tipas

2 tipas

Monogeninis

Genetika

Poligeninis

Poligeninis

Monogeninis

Ligos pradžia

>6–12 mėn. iki jaunų suaugusiųjų

Paauglystėje ir vėliau

Po paauglystės

Klinika

Ūmi pradžia

Įvairi

Įvairi

Autoimuniškumas

Yra

Nėra

Nėra

Ketozė

Dažna

Reta

Dažna naujagimiams, retai vyresniems

Nutukimas

Populiacinis

Dažnas

Populiacinis

Acantosis nigricans

Nėra

Yra

Nėra

Paplitimas

90 proc.

 

1–6 proc.

Tėvų CD

2–4 proc.

80 proc.

90 proc.

 

Dažniausiai CD pasireiškia simptomų triada – troškuliu, dažnu šlapinimusi, svorio kritimu. Kuo jaunesnis vaikas, tuo trumpesnė simptomų trukmė, liga gali pasireikšti tik vienu klinikiniu simptomu. Kartais liga pasireiškia visiškai nespecifiniais simptomai, pvz., nuovargiu, silpnumu, mieguistumu, padidėjusiu ar sumažėjusiu apetitu, pūliniais odoje ar kandidoziniais vulvovaginitais. Vyresniems vaikams ligos požymiai vidutiniškai užtrunka 2–4 sav.

Viena didžiausių problemų Lietuvoje yra vėlyva ligos diagnostika – daugiau nei trečdaliui vaikų ir paauglių 1 tipo CD diagnozuojamas pavėluotai, jau išsivysčius sunkiai būklei – diabetinei ketoacidozei (DKA):

  • hiperglikemija >11 mmol/l;
  • veninis pH
  • ketonemija ≥3 mmol/l arba ketonurija ≥2 +.

Iki 10 proc. susirgusiųjų stebima sunki DKA (pH

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.