Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Vaikų šlapinimosi sutrikimai

2019-05-09

Doc. dr. Šarūnas Rudaitis, Diana Dobilienė, dr. Jūratė Masalskienė

LSMU MA Vaikų ligų klinika

 

Šlapimo nelaikymas – tai būklė, kai dienos ar nakties metu vaikas nevalingai pasišlapina (dažniau nei kartą per mėnesį ir dažniau kaip tris kartus per 3 mėn.). Tarptautinė vaikų kontinencijos draugija nurodo, kad penkerių metų vaikas turi išlikti sausas dieną ir naktį.

 

Šlapimo nelaikymo klasifikacija:

  1. Nuolatinis šlapimo nelaikymas.
  2. Intermituojantis šlapimo nelaikymas:

2.1. Dieninis šlapimo nelaikymas.

2.2. Naktinis šlapimo nelaikymas, arba enurezė:

  2.2.1. Monosimptominė enurezė:

          2.2.1.1. pirminė;

          2.2.1.2. antrinė.

  2.2.2.Polisimptominė enurezė:

          2.2.2.1. pirminė;

          2.2.2.2. antrinė.

 

Naktinis šlapimo nelaikymas (enurezė)

 

Tais atvejais, kai vaikas nelaiko šlapimo naktį, tačiau šlapinimosi sutrikimo požymių dienos metu nebūna, diagnozuojama monosimptominė enurezė. Polisimptominė enurezė nustatoma, kai, be naktinio šlapimo nelaikymo, pasireiškia ir šlapinimosi sutrikimo požymiai dieną: dažnas arba retas šlapinimasis, dieninis šlapimo nelaikymas, silpna šlapimo srovė, nevalingas staigus noras šlapintis, sunkumas pradėti šlapintis, stanginimasis šlapinantis, pertraukiama šlapimo srovė, siekimas sulaikyti šlapimą šlapimo pūslėje, nevisiško pasišlapinimo jausmas, negausus šlapimo nutekėjimas pasišlapinus, genitalijų arba apatinių šlapimo organų skausmas. 20 proc. vaikų nustatoma polisimptominė enurezė.

Pirminė enurezė – tai naktinio šlapimo nelaikymo forma, kai nėra buvę ilgesnio (>6 mėn.) laikotarpio, per kurį vaikas nesišlapintų į lovą. Ši enurezės forma nustatoma apie 80 proc. vaikų, kuriems yra monosimptominė enurezė. Jei pacientui yra buvęs >6 mėn. trukmės laikotarpis be naktinio šlapimo nelaikymo, tokia enurezė vadinama antrine. Ši enurezės forma dažnai susijusi su elgesio sutrikimais.

 

Epidemiologija

Naktinis šlapimo nelaikymas penkerių metų vaikų grupėje – 16 proc., 10 metų – 5 proc., 12–14 metų – 2–3 proc., ≥15 metų – iki 2 proc. Naktinė enurezė dažnesnė berniukams.

 

Etiologija ir patogenezė

              Monosimptominės enurezės priežastys:

  1. Naktinė poliurija. Dažniausia priežastis: nepakankama antidiurezinio hormono gamyba, sumažėjęs organizmo atsakas į antidiurezinį hormoną, gausus skysčių vartojimas prieš miegą.
  2. Padidėjęs šlapimo pūslės raumens aktyvumas.
  3. Miego sutrikimai. Pastaruoju metu atliekami tyrimai miego reikšmei nustatyti.
  4. Paveldimumas. Nustatyti genai, lemiantys naktinę enurezę.
  5. Maža šlapimo pūslės talpa. Yra tyrimų, rodančių, kad naktinę enurezę turinčių vaikų šlapimo pūslės talpa nakties metu yra mažesnė.
  6. Vėluojantis „šlapimo organų brendimas“.

 

Polisimptominei enurezei būdingi dieninio šlapimo nelaikymo požymiai, todėl dažniausios priežastys bus nagrinėjamos dieninio šlapimo nelaikymo dalyje.

 

Paciento tyrimas

Anamnezė. Svarbu išsiaiškinti, ar esant naktiniam šlapimo nelaikymui nėra dieninio šlapinimosi sutrikimų arba požymių (dažno, >7 kartų per dieną arba reto,

Šlapinimosi, tuštinimosi dienynas naudingas, kai reikia atskirti monosimptominę naktinę enurezę nuo polisimptominės ir parinkti gydymą. Pildant dienyną, vertinamas šlapinimosi dažnis, šlapimo pūslės tūris, šlapimo kiekis, išgertų skysčių kiekis, šlapinimosi požymiai, tuštinimosi savitumai. Paprastai šlapinimosi, tuštinimosi dienynas pildomas ne trumpiau kaip 48 val.

Objektyvus tyrimas. Esant monosimptominei naktinei enurezei, šlapinimosi sutrikimo dieną pokyčiai nebūdingi. Objektyvaus tyrimo pokyčiai gali padėti nustatyti šlapimo nelaikymo priežastį: arterinė hipertenzija, sutrikęs augimas – inkstų patologiją, šlapimu suteptos kelnaitės – dieninį šlapimo nelaikymą, čiuopiamos išmatos pilvo palpacijos metu: obstipaciją, liumbosakralinės stuburo dalies anomalijos, apatinių galūnių neurologiniai požymiai: neurologinę patologiją, nevisiškas pasišlapinimas (nustatomas palpuojant, perkutuojant), silpna šlapimo srovė, stanginimasis šlapinimosi metu, pertraukiama šlapimo srovė – urologinę patologiją.

Šlapimo tyrimas turi būti atliekamas visiems vaikams, kurie nelaiko šlapimo naktį. Įtarus šlapimo organų infekciją, atliekamas šlapimo pasėlis.

Šlapimo organų ultragarso tyrimas indikuotinas kartu su naktine enureze esant dieniniam šlapimo nelaikymui, anamnezėje buvus šlapimo organų infekcijai (bet neatliktam ultragarso tyrimui), įtariant urologinę patologiją. Ultragarso tyrimas naudingas esant atspariai gydymui monosimptominei naktinei enurezei.

Kiti tyrimai (urodinaminis, rentgenologinis ir kt.) atliekami esant indikacijoms.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 Nr. 1

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.