Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

Vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija – dažna, bet nepakankamai įvertinama krūtinės anginos priežastis

2019-05-02

Įprastai didžiausias dėmesys krūtinės anginos metu yra skiriamas epikardinių vainikinių arterijų patologijai [1]. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad šios ligos patogenezėje svarbus vaidmuo tenka smulkiųjų-intramuralinių kraujagyslių pokyčiams. Tai vadinama vainikinių arterijų mikrovaskuline disfunkcija Skiriamos keturios šios ligos formos: 1) vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija nesant kitos miokardo ligos ir vainikinių arterijų obstrukcijos; 2) vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija esant kitai miokardo patologijai; 3) vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija esant obstrukcinei vainikinių kraujagyslių ligai; 4) jatrogeninė vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija, dažniausiai sąlygota perkutaninių vainikinių arterijų intervencijų ar aortos vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacijų (AVAJO) [1].

 

Maždaug trečdaliui pacientų, kuriems atlikta perkutaninė vainikinių arterijų angiografija dėl vainikinių arterijų stenozės, stebimi krūtinės anginos priepuoliai ir/ar miokardo išemijos požymiai fizinio krūvio tyrimo metu, nepaisant sėkmingos revaskulizacijos [2]. Šiems pacientams pagrindinė fizinio krūvio sąlygotos miokardo išemijos priežastis yra vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija [2].

 

Klinikiniai vainikinių arterijų mikrovaskulinės disfunkcijos požymiai ir diagnostika

Vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija pasireiškia panašaus pobūdžio skausmu krūtinėje kaip ir obstrukcinės vainikinių arterijų ligos metu. Ši patologija yra dažna – apskaičiuota, kad apie 50 proc. pacientų, kuriems yra krūtinės angina, nėra patologijos epikardinėse vainikinėse arterijose [1]. Vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija turėtų būti įtariama pacientams, kuriems pasireiškia tipinis skausmas krūtinės srityje, o vainikinių arterijų angiografijoje nėra obstrukcijos požymių [1]. Ypač būdingas simptomas yra miokardo išemijos požymiai fizinio krūvio tyrimo metu. Pacientams, kuriems yra vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija, būdingas prastas atsakas į trumpo veikimo nitratus [1].

Vainikinių arterijų mikrovaskulinės disfunkcijos rizikos veiksniai yra panašūs kaip ir epikardinių vainikinių arterijų ligos – rūkymas, hipercholesterolemija, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, lėtinis uždegimas [1].

Vainikinių kraujagyslių mikrocirkuliacija negali būti įvertinta vainikinių arterijų angiografijos metu. Smulkiosios vainikinės arterijos gali būti vizualizuotos endomiokardo biopsijos metu, tačiau šis tyrimas yra invazinis, be to, neleidžia įvertinti mikrocirkuliacijos. Auksiniu standartu yra laikomas kraujo tėkmės matavimas atliekant invazinius tyrimus (pvz., vidukraujagyslinį ultragarsinį Doplerio tyrimą), pozitronų emisijos tomografą arba magnetinio rezonanso širdies ir kraujagyslių sistemos režimu tyrimą.

 

Ranolazinas – viena gydymo galimybių

Tradicinių vaistų miokardo išemijai gydyti poveikis, esant mikrovaskulinei disfunkcijai, yra mažai žinomas. Tyrimai rodo, kad amlodipinas gali turėti teigiamą poveikį šios patologijos metu [2].

Klinikiniai tyrimai atskleidė, kad ranolazinas reikšmingai mažina mikrovaskulinės disfunkcijos sąlygotą miokardo išemiją [2], gerina kairiojo skilvelio diastolinę funkciją. Šis vaistas slopina vėlyvąją natrio kanalų srovę, todėl apsaugo nuo per didelio kalcio išsiskyrimo išemijos metu [2]. Klinikiniai tyrimai rodo, kad ranolazinas pacientams, sergantiems stabilia mikrovaskuline angina, sumažina simptomus ir pagerina fizinio krūvio testo rezultatus. Tyrimas analizavo stabilia krūtine angina sergančiuosius, kuriems buvo atlikta perkutaninė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika ir stentavimas be liekamųjų stenozių, tačiau maksimalaus fizinio krūvio metu buvo stebima ST segmento depresija.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 9

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.