Valstybinis požiūris į burnos ligų prevenciją: kam skiriamos lėšos?

2018-02-02

Vasario 2 d., penktadienį, 10 val. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje (I r., 3 a.) vyks apskritojo stalo diskusija „Ar odontologijos praktika Lietuvoje atitinka dabartinės visuomenės lūkesčius?“

Kokio šiandien reikia valstybinio požiūrio į odontologiją? Odontologai skambina pavojaus varpais: valstybinis požiūris į odontologiją yra toks, kad gydytojui odontologui geriau apsimoka dantis protezuoti, o ne gydyti.

Pradėkime nuo vaikų, mat vaikų dantų protezavimui (išskirtinė teisė vykdyti dantų protezavimą be eilės) skiriama 413,51 euro.

Paskaičiuokime toliau: jau ketvirtus metus Lietuvoje vykdoma privaloma vaiko burnos sveikatos patikra, t.y. valstybė skatina ir apmoka vaiko paruošimą mokyklai burnos sveikatos prasme. Moksleivių paruošimo mokyklai paslauga laikoma suteikta, jei suteikus šią paslaugą nustatoma, kad visi dantys yra sveiki, ir tai nurodoma ambulatorinėje asmens sveikatos kortelėje. Nustačius, kad dantys yra nesveiki, paslauga laikoma suteikta, kai jie pagydomi ir tai nurodoma ambulatorinėje asmens sveikatos kortelėje. 

Paslaugos kaina: 1,59 euro (gydytojo paslauga) + 0,64 euro (gydytojo odontologo padėjėjo paslauga), viso: 2,23 euro. Tai tikrai nedidelė suma.

Vaiko dantų gydymui valstybė skiria 14, 10 euro per metus.

Nuolatinių dantų padengimo silantais programa apmokama nuo 6,33 iki 12,72 eurų, priklausomai nuo dengiamų dantų skaičiaus. Silantų programa vykdoma nuo 2005 metų. Programos metu buvo panaudota 5, 721 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų. Po 13 metų vykdomos silantų programos niekas nesuskaičiuos, kiek vaikų dantukų išgelbėta. Gal net ir visas milijonas!

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos narė, ilgametę patirtį turinti gydytoja vaikų odontologė dr. Rasa Račienė teigia, jog odontologų vizija – nauja vaikų karta be dantų ėduonies. Tam siūlomos ir priemonės: nėščiųjų mokymo apie vaiko burnos sveikatą organizavimas, vaikų burnos patikra iki metų (išdygus pirmam dantukui), dantų ėduonies rizikos įvertinimas.

Gydytoja vaikų odontologė siūlo visas prevencines priemones taikyti, atsižvelgiant į dantų ėduonies riziką nuo pirmo danties: 1-4 apsilankymai pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą per metus, mokantis individualios burnos higienos, vertinant tėvų įgūdžius išvalyti vaiko dantis, mokant taisyklingos mitybos, skatinant saldumynų vartojimo mažinimą, esant indikacijoms - padengti dantis fluoro laku. Reikėtų įdiegti ir kasdienį vaikų dantų valymą  ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, organizuoti mokymus, skatinančius burnos priežiūrą vaikų mokymo įstaigose.

Gydytoja vaikų odontologė teigia, jog būtų idealu, jog valstybinis požiūris į odontologiją būtų toks, kad dantis labiau apsimokėtų taisyti, o ne šalinti ir protezuoti.

O dantų protezavimo statistika grėsmingai didėja. Odontologai skambina pavojaus varpais: Lietuvos gyventojų dantų būklė sparčiai prastėja. Pastebima, kad beveik neliko žmonių sveikais dantimis. Vis daugėja žmonių, netekusių vieno ar keleto dantų – juos būtina protezuoti.

Dantų protezavimui skiriamos lėšos iš PSDF fondo kasmet didėja:

  • 2014 m. 25 740 žmonių buvo suteiktos dantų protezavimo paslaugos, kurioms buvo išleista 8,7 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų;
  • 2015 m. 30 848 žmonių buvo suteiktos dantų protezavimo paslaugos, kurioms buvo išleista 11,03 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų.
  • 2016 m. 32 518 žmonių buvo suteiktos dantų protezavimo paslaugos, kurioms buvo išleista 12,3 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų.

Kasmet dantų protezavimo sričiai skiriama vis daugiau lėšų. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo skirta beveik 16 mln. eurų, o 2018 m. preliminariai planuojama skirti net 21mln. eurų. Didesnės lėšos visų pirma turėtų reikšti mažesnes dantų protezavimo laukiančiųjų eiles, tačiau taip nėra. Už gražių skaičių, kuriuos pateikia VLK prie SAM, slypi ir kita problema: odontologinių paslaugų prieinamumas. Gydytojų odontologų pastangos sudaryti sąlygas neįgaliesiems ir asmenims su specialiaisiais poreikiais gauti prieinamą ir visavertę odontologinę priežiūrą ir pagalbą kol kas bevaisės.

Jei odontologinę pagalbą nemokamai gauna kiekvienas, draustas privalomuoju sveikatos draudimu, tai brangios dantų protezavimo paslaugos įkandamos toli gražu ne visiems. Nemokamai dantys protezuojami tik vaikams, pensininkams ir neįgaliesiems – pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Deja, dažnai už dantų protezavimą susimokėti tenka patiems, o paskui suma kompensuojama iš PSDF fondo, bet dažniausiai ne daugiau, kaip 413,51 euro. Už šią sumą išeina tik išimami dantų protezai, kokius nešioja mūsų senoliai. O ką daryti tėvams, kurių vaikas dėl kokio nors susirgimo netenka visų ar keleto dantų?

Pasakoja 42 metų Ilona iš Vilniaus: „Dešimtmetis sūnus neteko priekinių dantų todėl, kad sirgo epilepsija, mat prasidėjus priepuoliui, reikia kišti šaukštą į burną ir stengtis, kad liežuvis būtų atpalaiduotas, idant vaikas neuždustų. Taip per priepuolius vaikas neteko trijų dantų. Stojome į eilę dantų protezavimui. Prireikė dantų implantų, tad teko sumokėti už atliktas odontologines paslaugas apie tris tūkstančius eurų. Pusė šios sumos, laimei, buvo kompensuota valstybės, tačiau biurokratiniai procesai atėmė ir laiko, ir jėgų“.

Tuo tarpu aštuoniasdešimtmetė Irena iš Šilutės, linksma moteris, šypsosi bedante burna. Mat pagaminti dantų protezai jai netiko, vis krito ir krito valgant, tad pasidėjo juos į dėžutę. Norėtųsi turėti gražią šypseną, tačiau nuėjusi pas odontologą sužinojo, kad reikėtų bent keturių implantų, norint, kad dantys gerai laikytųsi. Svajones teko atidėti: „Nors priklausau ilgaamžių giminei, tvarkytis dantis už penkis tūkstančius neapsimoka, kai kompensuoja tik daugiausiai 1272,31 euro“, - skaičiuoja moteris.

 

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Tarybos pirmininkas, gydytojas odontologas ortopedas Alvydas Šeikus teigia, kad nors ir yra patvirtinta Nacionalinė burnos sveikatos 2016-2020 metų programa, tačiau ji vangiai įgyvendinama: „Diskusijoje Seime ketiname kelti opias šiandienos valstybinio požiūrio į odontologiją problemas, susijusias su burnos ligų profilaktika, dantų protezavimu, pacientų lūkesčiais. Renginyje bus aptariami iššūkiai, kuriuos kasdien turi spręsti odontologai ir siekiantys jais tapti – įvertintas odontologų ir burnos priežiūros specialistų ruošimų modelis bei licencijavimo tvarka“.

Aktualiomis Lietuvos odontologams temomis pasisakys Odontologų rūmų, Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kolegijų bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

Apskritojo stalo diskusijoje taip pat kviečiami dalyvauti Seimo nariai, Sveikatos ministerijos atstovai, kiti suinteresuoti asmenys, besidomintys visuomenės sveikatos, profilaktikos ir efektyvaus odontologinio gydymo klausimais.

Diskusiją organizuoja Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, ją moderuos Tarybos narė doc. dr. Anastazija Tutkuvienė, kuri teigia, kad kiekvienas centas, išleistas dantų ligų profilaktikai, virsta sutaupytu valstybės euru.

 

Apie Lietuvos Respublikos odontologų rūmus:

Lietuvos Respublikos odontologų rūmai – 2004-ųjų liepos 1-ąją Juridinių asmenų registre įregistruota pirmoji medikų savivaldos organizacija, vienijanti gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus. Kiekvienas odontologas, kuris verčiasi gydytojo odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesine praktika, priklauso Rūmams.

2018 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvos Respublikos odontologų rūmai vienija 8013 narių.

 

Justina Steponavičiūtė

Viešųjų ryšių specialistė

 

© 2006 Visos teisės saugomos.