Vegetarinė mityba. Akcentai

2018-04-11

Doc. dr. Edita Gavelienė

VUL SK Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras, VU Medicinos fakultetas

 

Vegetarinė mityba pasirenkama dėl įvairių priežasčių, tarp kurių dažniausios: ekologinės, ekonominės, religinės, etinės, sveikatos gerinimo. Tai toks mitybos būdas, kai iš raciono pašalinami gyvūninės kilmės produktai. Dažniausiai atsisakoma mėsos, bet taip pat gali būti vengiama kiaušinių, pieno produktų, žuvies. Racioną sudaro augalinės kilmės produktai: kruopos, ankštinės daržovės, šakniavaisiai, sėklos, riešutai, daržovės, vaisiai, grybai. Toks racionas aprūpina žmogaus organizmą būtinomis maisto medžiagomis: skaidulomis, fitoestrogenais, antioksidantais, fitochemikalais, omega 3 riebalų rūgštimis.

 

Dar 1904-aisiais JAV gydytojas Wilbur Olin Atwater įvardijo pagrindinius sveikatą palaikančios mitybos principus:

  • maistas turi būti įvairus;
  • maisto kiekis turi būti atitinkantis poreikius: proporcingumas, saikingumas;
  • reikėtų žinoti maisto produktų energinę vertę;
  • racione turi vyrauti maistingi produktai (gausūs maisto medžiagų);
  • racione turi būti mažiau riebalų, cukraus, krakmolo.

Šios sveikos mitybos taisyklės aktualios ir šiandien.

Pasaulyje vis daugėja žmonių, besidominčių maisto vieta sveikatos gerinime, besistengiančių įvairiai koreguoti racioną, kad jis būtų kuo naudingesnis.

Panašios tendencijos stebimos ir Lietuvoje, tačiau kol kas nepakankamai. Vilniaus mokslininkų A. Barzdos, R. Barkevičiūtės, I. Baltušytės, R. Stuko ir S. Bartkevičiūtės 2013–2014 m. atlikto suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimo duomenimis, tik 13,4 proc. Lietuvos gyventojų renkasi maistą sveikatai gerinti (ligų profilaktikai).

Tarp besidominčių įvairiais sveikatą gerinančiais mitybos būdais greičiausiai plinta vegetarinio maitinimosi idėjos. Jungtinėje Karalystėje vegetarų 1940 m buvo apie 0,2 proc., 2000 m. – apie 7 proc.

Atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių vegetarinės mitybos naudą lėtinių ligų profilaktikai. Tačiau reikia neužmiršti, kad žmogaus organizmui reikalingos tam tikros medžiagos, gautinos su maistu, taigi ne mitybos būdas, o raciono visavertiškumas yra sveikatos garantas.

Vegetarinės mitybos būdų yra keletas priklausomai nuo iš raciono išbraukto gyvūninės kilmės maisto bei vyraujančių augalinės kilmės produktų.

Vertinti vien vegetarinės mitybos įtaką sveikatai nėra tikslu. Vegetariškai besimaitinantys asmenys dažnai laikosi ir kitų sveikatą tausojančių gyvensenos elementų. Vegetarai dažniau atsisako alkoholio, saikingiau vartoja kofeino turinčius gėrimus, vengia perdirbto maisto, renkasi ekologiškus produktus. Jie dažniau reguliariai mankštinasi, rečiau rūko, vengia vaistų, kurių komponentai gyvūninės kilmės ar buvo tiriami bandymuose su gyvūnais, atsisako natūralios odos gaminių.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 10

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.