Veninės kraujotakos nepakankamumas ir jo gydymo būdai

2018-02-08

Lėtinis veninis nepakankamumas (LVN) – tai sindromas, kuris kyla dėl to, jog kraujui yra sudėtinga grįžti iš apatinių galūnių į širdį, todėl jis užsilieka kojų venose, sukelia sąstovį ir audinių edemą. Tai yra dažna ir aktuali problema, su kuria susiduria apie 10–20 proc. žmonių, iš kurių didžioji dalis – moterys. Pagal paplitimą ši liga yra viena dažniausių pasaulyje, tačiau neretai ji nėra laiku diagnozuojama ir nesulaukia reikiamo gydytojų bei pacientų dėmesio [1]. Negydomas veninis nepakankamumas gali sukelti sunkių komplikacijų, todėl svarbu stengtis išvengti šios patologijos, o atsiradus pirmiesiems simptomams – skubiai pradėti gydymą.

 

Simptomai ir požymiai

Sergantys lėtiniu veniniu nepakankamumu pacientai dažnai skundžiasi kojų nuovargiu, sunkumu, niežėjimu, skausmu, kuris stiprėja stovint ir sumažėja pakėlus kojas. Taip pat dažnai būna išsiplėtusios paviršinės kojų venos, blauzdų edema (ištinimas), kuri prasideda kulkšnių srityje ir vėliau kyla į viršų, sustorėjusi bei pakitusios spalvos kojų oda, labiausiai kulkšnių srityje. Ligai pažengus vystosi parestezijos bei trofinės opos.

 

Priežastys bei rizikos veiksniai

Lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas yra skiriamas į pirminį bei antrinį. Pirminis kyla dėl įgimtų priežasčių, kaip antai nepakankamo kojų giliųjų venų išsivystymo ar jų vožtuvų nesandarumo (venų ar mišrios venų bei arterijų displazijos, pirminis giliųjų venų vožtuvų nesandarumas). Juo dažniausiai serga jauni žmones, kojų minkštųjų audinių pakitimai yra gilesni bei sunkiau gydomi, tačiau jis yra retas. Tuo tarpu antrinis veninis nepakankamumas yra įgyta patologija, kuri susiformuoja po tokių persirgtų kojų giliųjų venų ligų, kaip trombozė ar paviršinių venų varikozės [2]. Kalbant apie antrinį veninį nepakankamumą, svarbu pabrėžti, kad jo išsivystymui įtakos turi gyvenimo būdas bei šie veiksniai: ilgas sėdėjimas ar stovėjimas, netaisyklingas sėdėjimas sulenkus kojas (dirbant kompiuteriu, skraidant lėktuvu), vibracija, drėgna bei karšta aplinka, nutukimas, rūkymas, nėštumas, hormoninių kontraceptikų vartojimas. Būtina prisiminti, kad moteriškoji lytis, vyresnis amžius, šeiminė ligos istorija taip pat yra svarbūs rizikos veiksniai, o apskritai moterys šia liga serga apie 4 kartus dažniau nei vyrai.

 

Patofiziologija

Kad suprastume veninės kraujotakos nepakankamumo patofiziologiją, pirmiausia reikia prisiminti pagrindinius aspektus, kurie svarbūs palaikyti normaliai veninei kraujotakai. Periferinė veninė sistema funkcionuoja kaip kraujo rezervuaras ir taip pat grąžina kraują į širdį. Normalus šios sistemos veikimas priklauso nuo keleto veiksnių: tinkamai veikiančių venų vožtuvų, raumenų spaudimo jiems susitraukiant [3].

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 7

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.