Veninės kraujotakos nepakankamumas ir jo gydymo būdai

2017-11-02

Veninės kraujotakos nepakankamumas ir jo gydymo būdai

 

Lėtinis veninis nepakankamumas (LVN) – tai sindromas, kuris kyla dėl to, jog kraujui yra sudėtinga grįžti iš apatinių galūnių į širdį, todėl jis užsilieka kojų venose, sukelia sąstovį ir audinių edemą. Tai yra dažna ir aktuali problema, su kuria susiduria apie 10–20 proc. žmonių, iš kurių didžioji dalis – moterys. Pagal paplitimą ši liga yra viena dažniausių pasaulyje, tačiau neretai ji nėra laiku diagnozuojama ir nesulaukia reikiamo gydytojų bei pacientų dėmesio [1]. Negydomas veninis nepakankamumas gali sukelti sunkių komplikacijų, todėl svarbu stengtis išvengti šios patologijos, o atsiradus pirmiesiems simptomams – skubiai pradėti gydymą.

 

Simptomai ir požymiai

Sergantys lėtiniu veniniu nepakankamumu pacientai dažnai skundžiasi kojų nuovargiu, sunkumu, niežėjimu, skausmu, kuris stiprėja stovint ir sumažėja pakėlus kojas. Taip pat dažnai būna išsiplėtusios paviršinės kojų venos, blauzdų edema (ištinimas), kuri prasideda kulkšnių srityje ir vėliau kyla į viršų, sustorėjusi bei pakitusios spalvos kojų oda, labiausiai kulkšnių srityje. Ligai pažengus vystosi parestezijos bei trofinės opos.

 

Priežastys bei rizikos veiksniai

Lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas yra skiriamas į pirminį bei antrinį. Pirminis kyla dėl įgimtų priežasčių, kaip antai nepakankamo kojų giliųjų venų išsivystymo ar jų vožtuvų nesandarumo (venų ar mišrios venų bei arterijų displazijos, pirminis giliųjų venų vožtuvų nesandarumas). Juo dažniausiai serga jauni žmones, kojų minkštųjų audinių pakitimai yra gilesni bei sunkiau gydomi, tačiau jis yra retas. Tuo tarpu antrinis veninis nepakankamumas yra įgyta patologija, kuri susiformuoja po tokių persirgtų kojų giliųjų venų ligų, kaip trombozė ar paviršinių venų varikozės [2]. Kalbant apie antrinį veninį nepakankamumą, svarbu pabrėžti, kad jo išsivystymui įtakos turi gyvenimo būdas bei šie veiksniai: ilgas sėdėjimas ar stovėjimas, netaisyklingas sėdėjimas sulenkus kojas (dirbant kompiuteriu, skraidant lėktuvu), vibracija, drėgna bei karšta aplinka, nutukimas, rūkymas, nėštumas, hormoninių kontraceptikų vartojimas. Būtina prisiminti, kad moteriškoji lytis, vyresnis amžius, šeiminė ligos istorija taip pat yra svarbūs rizikos veiksniai, o apskritai moterys šia liga serga apie 4 kartus dažniau nei vyrai.

 

Patofiziologija

Kad suprastume veninės kraujotakos nepakankamumo patofiziologiją, pirmiausia reikia prisiminti pagrindinius aspektus, kurie svarbūs palaikyti normaliai veninei kraujotakai. Periferinė veninė sistema funkcionuoja kaip kraujo rezervuaras ir taip pat grąžina kraują į širdį. Normalus šios sistemos veikimas priklauso nuo keleto veiksnių: tinkamai veikiančių venų vožtuvų, raumenų spaudimo jiems susitraukiant [3]. Apatinės galūnės venos yra skirstomos į giliąsias ir paviršines, kurias tarpusavyje jungia perforuojančios venos. Tiek giliosios, tiek paviršinės venos turi vožtuvus, kurie užtikrina, kad kraujas judėtų širdies link ir negrįžtų atgal į galūnes [4]. Vožtuvų kiekis didėja distaline kryptimi, kadangi stengiamasi išvengti spaudimo padidėjimo distaliniuose segmentuose, kuriuos lemia gravitacijos jėga. Perforuojančios venos taip pat turi vožtuvus, kad būtų išvengta kraujo patekimo iš giliųjų į paviršines venas. Susitraukus kojų raumenims, kraujas iš giliųjų venų nuteka širdies link, ir tuo metu spaudimas kojų venose yra labai mažas (15–30 mm Hg), o kai raumenys atsipalaiduoja, kraujas po truputį grįžta į veninę sistemą ir užpildo tiek paviršines, tiek giliąsias venas. Ilgai stovint ar sėdint venos išsiplečia, vožtuvai atsidaro, kraujas nuteka į distalines venas, todėl padidėja spaudimas veninėje sistemoje [4]. 

Būtent dėl sutrikusio kraujo išstūmio iš veninės sistemos (dėl galūnių raumenų disfunkcijos) ar kraujo grįžimo į širdį (dėl vožtuvų nepakankamumo) padidėjęs veninis spaudimas yra pagrindinis veninės kraujotakos nepakankamumo mechanizmas. Atsiradus dinaminei veninei hipertenzijai, padidėja kapiliarinė filtracija, sutrinka mikrocirkuliacija, o tai lemia intersticinės edemos atsiradimą bei veninės mikroangiopatijos išsivystymą [5] (odos trofikos sutrikimus bei opas). Esant smulkiųjų venų pažeidimui pailgėja ir išsiplečia kapiliarai, sustorėja bazinė membrana ir padidėja kolageno bei elastinių skaidulų kiekis, vystosi endotelio pažeidimai ir perikapiliarinė edema. Dėl padidėjusio kapiliarų pralaidumo bei didelio veninio spaudimo atsiranda edemos bei jungiamojo audinio pokyčiai, kurie vėliau gal sukelti ir limfinės bei nervų sistemos sutrikimus [3].

Diagnostika ir gydymo būdai

Veninio nepakankamumo diagnostika paremta paciento nusiskundimais, bendruoju ištyrimu bei neinvaziniais diagnostikos metodais. Paciento galūnių apžiūra bei palpacija suteikia daug svarbios informacijos apie veninės sistemos sutrikimus (galima matyti išsiplėtusias paviršines venas, telangiektazijas, odos spalvos pokyčius, hiperpigmentaciją, trofikos sutrikimus, edemą). Palpuojant jaučiamas išsiplėtusių venų jautrumas ir skausmingumas. Norint atskirti paviršinių venų patologiją nuo giliųjų, atliekamas klasikinis Turniketo testas, o tiksliausia diagnostika remiasi doplerio tyrimu, kurio metu galima stebėti kraujo tėkmę kraujagyslėse [6].

Gydymo taktika priklauso nuo veninio nepakankamumo laipsnio bei rizikos veiksnių. Pagrindiniai gydymo tikslai yra mažinti simptomus (skausmą, pabrinkimus), tvirtinti venų sieneles, saugoti nuo naujų varikozinių mazgų atsiradimo, gydyti odos trofikos sutrikimus bei opas. Gydoma kompresine terapija, vaistais, taikoma skleroterapija bei chirurginis gydymas. Dažnai derinami keli gydymo būdai.

Atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, reikėtų šalinti rizikos veiksnius: mažinti antsvorį, keisti gyvenimo būdą į labiau aktyvų, stengtis mažinti suvartojamo alkoholio kiekį, vengti skysčių netekimo, ilgo sėdėjimo ar stovėjimo, per dažno buvimo šiltoje ir drėgnoje aplinkoje. Be gyvenimo būdo korekcijos, svarbu pradėti vartoti veninę kraujotaką gerinančius preparatus (venotonikus) bei naudoti kompresines priemones (pvz., mūvėti elastines kojines).

Pirmiesiems veninės kraujotakos nepakankamumo simptomams šalinti vartojami sisteminiai venotonikai, kurie efektyviai mažina kojų nuovargį, skausmą ir tinimą. Jie gerina kraujo cirkuliaciją ir stabdo veninės sistemos nepakankamumo progresavimą, taip padėdami išvengti vėlesnių komplikacijų ir chirurginio gydymo. Kitas gydymo būdas – skleroterapija, kai į pažeistą veną suleidžiama sklerozuojančio vaisto, kuris sukelia venos sienelės fibrozę ir taip uždaro išsiplėtusias venas. Chirurginis gydymas taikomas esant išsiplėtusioms paviršinėmis venoms bei šalinti trombams esant giliųjų venų trombozei.

 

Velios: didina venų tonusą ir apsaugo kraujagysles

Preparatas Velios priklauso kraujagysles apsaugančių, kapiliarus stabilizuojančių vaistų – bioflavonoidų grupei. Pagrindinė veiklioji šio medikamento medžiaga yra diosminas, kurio kiekvienoje tabletėje yra net 1000 mg. Šis vaistas didina venų tonusą ir apsaugo kraujagysles, veikia ne tik žmogaus veninę sistemą (mažina jų sienelių įsitempimą ir kraujo sąstovį), bet ir mikrocirkuliaciją (normalizuoja kapiliarų laidumą ir didina jų atsparumą. Klinikiniai dvigubai akli kontroliuojamieji diosmino poveikio venų kraujotakai tyrimai patvirtino jo gydomąjį poveikį venoms jį vartojant funkcinio ir organinio kojų venų nepakankamumo ilgalaikiam gydymui. Venų okliuzijos pletizmografija parodė sumažėjusį venų išsituštinimo laiką.

Vaistas vartojamas per burną, absorbuojamas virškinimo trakte po to, kai žarnų mikroflora jį metabolizuoja į anglikoną diosmetiną. Daugiausia nemetabolizuoto ir metabolizuoto diosmino išskiriama su išmatomis ir šlapimu. Kitaip nei gydant veninės sistemos nepakankamumą kitais diosmino preparatais, šio inovatyvaus Velios preparato pakanka vartoti 1000 mg dozę (1 tabletę) kartą per parą valgio metu ir gydytis bent 4–5 savaites.

 

Parengė gyd. G. Vaičaitytė 

 

Literatūros sąrašas redakcijoje

 

© 2006 Visos teisės saugomos.