Vidurinės ausies uždegimas ir ūminis miringitas

2017-06-02

Vidurinės ausies uždegimas yra viena dažniausių ligų, su kuria susiduriama vaikystėje. Net 10–20 proc. vaikų iki 3 metų amžiaus gali sirgti ūminiu vidurinės ausies uždegimu daugiau nei 3 kartus per metus.

Ūminis vidurinės ausies uždegimas dažniausiai pasireiškia esant viršutinių kvėpavimo takų uždegimui, kada sukėlėjai patenka į vidurinę ausį. Apie 80 proc. visų atvejų vidurinės ausies uždegimą sukelia virusai, bakterijos, tuo tarpu tik 20 proc. vykstant ūminei uždegimo reakcijai išsiplečia kraujagyslės, prasideda eksudacija, leukocitų infiltracija, fagocitozė, vidurinėje ausyje kaupiasi pūliai. Dažniausiai sergantieji ūminiu vidurinės ausies otitu nurodo staigią ligos pradžią, skundžiasi stipriu skausmu, ausies užgulimu, pablogėjusia klausa, neretai lydi karščiavimas. Jei uždegimas progresuoja ir plyšta ausies būgnelis, galimas pūliavimas iš ausies. Otoskopijos metu matomas paraudęs arba raudonas būgnelis, sumažėjęs jo judrumas, jei gausiai susikaupę pūlių, būgnelis išsipūtęs. Remiantis 2013 m. išleistomis Amerikos pediatrų akademijos ūminio vidurinio otito gydymo rekomendacijomis, daugelyje valstybių nuskausminimo ir laukimo taktika diegiama kaip pagrindinis gydymo metodas, gydymą antibiotikais skiriant esant sunkiems ar komplikuotiems atvejams [2]. Lietuvoje 2009 m. buvo išleistos ūminio vidurinio ausies uždegimo gydymo gairės, kurios leido nuskausminimą, laukimą ir stebėjimą rinktis kaip alternatyvų gydymo būdą pacientams, neturintiems sunkių simptomų ar komplikacijų [3]. Esant sunkiai eigai, neveiksmingam antibakteriniam gydymui, stipriam ausies skausmui bei išsipūtusiam būgneliui galima miringotomija.

Tinkamai gydomas ūminis vidurinės ausies uždegimas dažniausiai praeina be pasekmių, retais atvejais gali vystytis lėtinis vidurinės ausies uždegimas.

 

Ūminis miringitas

Vidurinę ausį sudaro būgninė ertmė, speninės ataugos oringų ertmių sistema ir ausies trimitas. Vidurinę ir išorinę ausį skiria būgnelis. Būgnelis yra ovalios formos, o suaugusiųjų ausies būgnelis gali būti 9–10 mm aukščio ir 8–9 mm pločio [4] bei maždaug 0,074 mm storio.

Ūminis miringitas – tai lokalizuotas ausies būgnelio išorinio sluoksnio uždegimas, pasireiškiantis pūslių susidarymu ant būgnelio ir šalia esančios landos odos bei intensyviu skausmu [5]. Miringito paplitimas nėra nustatytas, dažniausiai šios ligos atvejų skaičius yra nustatomas mokslinių tyrimų metu tiriant sergančius vidurinės ausies uždegimu asmenis. Amerikoje 8 proc. vaikų nuo 6 mėnesių iki 12 metų amžiaus, sergančių ūmiu vidurinės ausies uždegimu, išsivysto miringitas. Taip pat nustatyta, jog miringitas dažnesnis tarp vyresnių vaikų, mažieji iki 18 mėn. dažniausia serga tik ūminiu vidurinės ausies uždegimu [6].

Miringitas gali pasireikšti kaip atskira izoliuota būgnelio liga (pirminis miringitas) arba kaip pasekmė aplinkinių audinių uždegimo (antrinis miringitas). Pirminis miringitas dažniausiai išsivysto dėl virusinės infekcijos, o pagrindiniai sukėlėjai esti gripo virusai bei herpes zoster. Kartais ligos priežastis yra bakterinė infekcija (Streptococcus pneumoniae, Mycoplasma), grybelinė infekcija, odos ligos (egzema) ar tiesioginė būgnelio trauma (valant ausį, šalinant svetimkūnį, staiga pasikeitus aplinkos spaudimui). Galimi keli ligos tipai: buliozinis, kada ant ausies būgnelio susiformuoja viena ar kelios pūslelės, arba hemoraginis, kai būna smarkiai paraudęs ausies būgnelis.

Antrinis miringitas (pūslės prie būgnelio) gali formuotis sergant ūminiu vidurinės ar išorinės ausies uždegimu. Sergant vidurinės ausies uždegimu ausies būgnelis yra įtraukiamas jau pradinėse ligos stadijose, kai vidurinėje ausyje formuojasi neigiamas slėgis.

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2016 m. Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.