Visi gyvenimo būdo komponentai turi būti suderinti ir veikti kartu

2018-09-06

Mityba yra neatsiejama mūsų gyvenimo ir sveikatos dalis. Nuo to, kaip maitinamės, priklauso bendra savijauta, galimybė išvengti daugelio ligų ir visavertis gyvenimas. Pastaruoju metu visuomenėje sklando daugybė įvairių mitų, siejamų su mityba ir sveika gyvensena. Bet ar visa, kas teigiama bei skelbiama viešojoje erdvėje, yra tiesa? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškome bei situacijas analizuojame kartu su patyrusia gydytoja dietologe, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Gastroenterologijos klinikos dr. Rūta Petereit.

 

Tad kaip galėtumėte apibrėžti, kas yra sveika mityba?

Mūsų gyvenimui ir sveikatai iš tiesų labai svarbi sveika, subalansuota ir visavertė mityba. Jos racionas privalo atitikti ne tik paros energijos poreikį, kuris nustatomas pagal žmogaus amžių, lytį, fizinį aktyvumą, bet ir turėti atitinkamą baltymų, riebalų ir angliavandenių santykį. Tai labai svarbu, nes būtent procentinis baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis ir lemia mūsų maisto pasirinkimo įvairovę, pojūčius, emocijas ir sveikatos būklę. Tai reiškia, kad žmogus per parą turi gauti nuo 12 iki 20 proc. baltymų (tai priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo). Bent pusę paros energijos normos turi sudaryti angliavandeniai (gerieji, sudėtiniai, gausūs skaidulinių medžiagų – tai ne tik grūdai, bet ir daržovės bei vaisiai). Minėtoje angliavandenių normoje turėtų būti tik 10 proc. (idealu – 5 proc.) cukraus. Nors praktiškai tai pasiekti sunkiai įmanoma, aš, kaip gydytoja, siūlyčiau iš pradžių bent pasiekti iki 10 proc. cukraus (angliavandenių kiekio). Praktiškai tai būtų ne daugiau kaip 2 arbatiniai šaukšteliai cukraus paros racione (rekomenduojama atsižvelgti, kad pridėtinio cukraus yra daugumoje produktų, net duonoje). Taip pat mitybos racione turėtų būti ne mažiau 25 proc., bet geriausiai – trečdalis – riebalų, kurie skirstomi į sočiuosius, mononesočiuosius ir polinesočiuosius. Iki šiol didžiausia klaida yra ta, kad žmonės nesuvalgo vadinamųjų gerųjų riebalų, kurie lemia mūsų sveikatos būklę, ypač lėtines ligas, normos. Riebalai dažniausiai suprantama kaip riebus maistas, tačiau vadinamųjų gerųjų riebalų iš tiesų gausu avokaduose, alyvuogėse, linų, sėmenų, kanapių sėklų aliejuje, riešutuose. Šiuo klausimu dar iš tikrųjų trūksta suvokimo.

 

Kokią įtaką sveikos, subalansuotos mitybos ir svorio reguliavimo principai daro lėtinių ligų vystymuisi?

Ne tik mityba, bet ir pats gyvenimo būdas lemia lėtinių ligų riziką. Reikia įsisąmoninti, kad jeigu mes kasdien nesilaikome anksčiau minėto baltymų, riebalų ir angliavandenių santykio, negauname jų pakankamai, tokios mitybos klaidos neišryškėja čia ir dabar. Jos pasireiškia lėtinėmis ligomis maždaug po 10–15 netaisyklingai gyventų gyvenimo metų. Svarbus yra ne tik tinkamas, subalansuotas visavertės mitybos sudėtinių dalių santykis, bet ir atitinkamas fizinis krūvis. Daugelis turbūt žino kasdienę fizinio aktyvumo normą – nužingsniuoti 10 tūkst. žingsnių arba kasdien bent pusvalandį aktyviau pajudėti. Taip pat būtina atsižvelgti ir į miego kokybę bei streso valdymą. Žmogaus organizmas kasdien patiria daug streso, todėl nuo mažų dienų – pradedant net nuo kūdikystės iki pensinio amžiaus turime išmokti valdyti stresą ir siekti geros miego kokybės. Poilsis, kokybiškas naktinis miegas yra labai svarbus mūsų sveikatai. Būna situacijų, kai jaunuoliai lyg ir tinkamai ilsisi, sportuoja, palaiko fizinę būklę, bet netaisyklingai maitinasi. Ilgainiui tai gali pasireikšti rimtomis sveikatos problemomis, sutrikti endokrininė funkcija, lytinių hormonų pusiausvyra ir kt. Tad iš savo patirties galiu teigti, kad visi gyvenimo būdo komponentai turi būti suderinti, subalansuoti ir veikti kartu.

 

Pastaruoju metu mitybai skiriama ypač daug dėmesio. Vystosi net savotiškos tendencijos, kurios, deja, ne visada yra teisingos. Kokie yra plačiausiai paplitę vadinamosios sveikos mitybos mitai ir kodėl žalinga laikytis įvairių dietų?

Visų mitų nepaminėsiu, bet dažniausiai kalbama apie įvairias mono dietas. Žmogus nori greitų rezultatų, tad ima laikytis kopūstų, daržovių sriubos, grikių, kiaušinių ir pan. dietų. Deja, tokių dietų didžiausia klaida yra ta, jog trūksta įvairovės. Kai siekiama greitų rezultatų (kūno svoris greitai mažėja skysčių ar raumenų netekimo sąskaita), organizmas patiria labai didelį stresą. Nors svarstyklės rodo teigiamą rezultatą, sveikatos išsaugojimo prasme tai yra blogai, ir aš, kaip gydytoja, visiškai nerekomenduoju to daryti.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 4

 

Panašūs straipsniai

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.