VLK informacija apie PSDF lėšomis apmokamą reabilitaciją

2017-10-19

Ne vienas mūsų skaitytojas teiravosi, kokios galimybės šiandien gauti nemokamą ar iš dalies mokamą sanatorinį gydymą - kokiais atvejais jis skiriamas, ar skiriamas vaikams, ir panašiai. Šiuos klausimus peradresavome VLK Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojams ir netrukus gavome išsamų atsakymą. Štai jis.

Pirmiausia primename, kad medicininė reabilitacija – viena iš gydymo rūšių, skiriama ligoniams po sunkių operacijų, ligų ir traumų arba sergantiesiems lėtinėmis ligomis, o taikant šį gydymą siekiama atkurti paciento darbingumą ar sutrumpinti laikino nedarbingumo trukmę, sumažinti neįgalumo reiškinius. Paprastai pacientams skiriamos fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos priemonės, psichologinė pagalba, gydymas vaistais, dieta ir kt., atsižvelgiant į paciento diagnozę ir būklę.

Kompleksinės medicininės reabilitacijos priemonės taikomos tada, kai pacientui dėl tam tikros ligos yra sutrikusios biopsichosocialinės funkcijos, kurias reabilitacijos proceso metu siekiama atkurti, kompensuoti arba palaikyti pasiektą funkcinio pajėgumo lygį.

Atsižvelgiant į konkretaus paciento būklę, gali būti skiriamos skirtingos medicininės reabilitacijos paslaugų rūšys. Pavyzdžiui, ambulatorinė reabilitacija, kuri paprastai atliekama poliklinikoje arba stacionarinė reabilitacija.

Neįgaliesiems taip pat gali būti skiriamos tokios stacionarinės medicininės reabilitacijos rūšys, kaip pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija:

-          suaugusiesiems, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas 30–40 proc. arba 0–25 proc. darbingumo lygis,

-          taip pat asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis

-          bei neįgaliesiems vaikams iki 18 metų.

 

Visa bazinė medicininės reabilitacijos kaina kompensuojama šiems apdraustiesiems:

- vaikams iki 18 metų;

- žmonėms, pripažintiems nedarbingais, ar sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;

- apdraustiesiems, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą.

Siuntimo medicininei reabilitacijai tvarką nustato LR sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo. Siunčiant pacientą medicininei reabilitacijai, dėl šių paslaugų skyrimo sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijos išvadas. Minėtu įsakymu patvirtintuose medicininės reabilitacijos paslaugų suaugusiesiems teikimo specialiuosiuose reikalavimuose yra nurodyti susirgimai ir biosocialinių funkcijų sutrikimo lygiai, pagal kuriuos pacientui gali būti skiriamos medicininės reabilitacijos paslaugos.

Apie paslaugų reikiamumą, taip pat kokios rūšies (ambulatorinės ar stacionarinės) bei kokio profilio (nervų sistemos, virškinimo sistemos ligų ir kt.) medicininės reabilitacijos paslaugos gali būti skiriamos, sprendžia FMR gydytojas, konsultacijos metu įvertinęs paciento diagnozę, gretutines ligas, taikytą gydymą, ligos sunkumo laipsnį, biosocialinių funkcijų sutrikimo lygį, galimas kontraindikacijas ir kitus aktualius duomenis. Atkreipiame dėmesį į tai, kad daliai pacientų medicininė reabilitacija gali būti iš viso neatliekama dėl medicininių kontraindikacijų.

Bet kuriuo atveju pacientui pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, esant poreikiui, nusiųstų FMR gydytojo konsultacijai. Šeimos gydytojas, įvertinęs FMR gydytojo konsultacijos duomenis, turėtų pacientui paaiškinti, ar jam gali būti skiriama medicininė reabilitacija.

 

Virga Mačėnaitė

VLK, vyriausioji specialistė

 

 

 

 

 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.