Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Žiema ir aplinkos užterštumas didina antiangininio gydymo poreikį

2019-09-05

2019 m. Europos kardiologų draugijos (EKD) ir Pasaulio kardiologijos kongrese pristatytas mokslinis tyrimas parodė, kad labai užterštuose regionuose dažniau atliekamos vainikinių arterijų intervencinės procedūros, palyginus su švaraus oro regionais. Be to, pastebėta, kad šių procedūrų dažniau atliekama žiemą, kai oro užterštumas didžiausias.

Tyrimo autorius Krokuvos (Lenkija) universiteto ligoninės gydytojas dr. Rafal Januszek sako, kad jau ankstesni epidemiologiniai tyrimai rodė, jog aplinkos užterštumas daro neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, tačiau buvo neaišku, koks užterštumo poveikis yra specifinių kardiovaskulinių ligų atsiradimui ir raidai. Anot dr. R. Januszek, šiuo tyrimu pirmą kartą buvo nustatyta, kad asmenys, gyvenantys švaresniuose regionuose, yra jautresni aplinkos užterštumo pokyčiams, o gyvenantys užterštuose miestuose – lengviau prisitaiko prie užterštumo svyravimų.

Tyrimui buvo parinkti 6 neužteršti ir 5 užteršti Lenkijos miestai. Jų užterštumas vertintas pagal standartizuotą Lenkijos aplinkos apsaugos inspektorato patvirtintą užterštumą kietosiomis dalelėmis KD10 (KD10 – smulkiosios kietosios dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis nei 10 mikronų (redakcijos pastaba)).

Nustatyti šie dažniausi aplinkos teršalų šaltiniai: geležies pramonė, kasybos karjerai, žolės pjovimas, malkų ir akmens anglies krosnys, krūmų deginimas, dulkių viesulai, transporto priemonių išmetamosios dujos.

Tyrime dalyvavo 5648 pacientai iš neužterštų ir 10 239 pacientai – iš užterštų miestų. Visi tyrimo dalyviai buvo patyrę ūminį širdies išemijos sindromą (ūminis miokardo infarktas ar nestabilios krūtinės anginos epizodas), perkutaninę koronarinę intervenciją (PKI) ir stentavimą. Duomenys apie atliktas perkutanines koronarinės intervencijas gauti iš Nacionalinio Lenkijos PKI registro.

PKI atlikimo datos buvo palygintos su oro užterštumo kalendoriumi 52 savaičių periodu. Taip pat išskirtos žiemos ir ne žiemos savaitės, turint omenyje, kad žiemą visada padidėja aplinkos užterštumas. 

Nustatyta, kad užterštuose miestuose vidutinė metinė KD10 dalelių koncentracija buvo reikšmingai didesnė negu neužterštuose miestuose (atitinkamai 50,95 vs 26,62 mikrog/m3). Ir užterštuose, ir neužterštuose regionuose KD10 koncentracijos didėjimas buvo reikšmingai susijęs su PKI atvejų dažnėjimu.

Švarių regionų gyventojai buvo jautresni oro užterštumo didėjimui. Švariuose miestuose KD10 rodiklio padidėjimas 1 mikrog/m3 buvo susijęs su 0,22 papildomomis PKI procedūromis per savaitę. Užterštuose miestuose šis rodiklis buvo mažesnis – 0,18 papildomų PKI procedūrų per savaitę.

Vertinant situaciją sezoniškumo požiūriu nustatyta, kad PKI poreikis (dažnumas) ir užterštuose, ir švariuose miestuose buvo reikšmingai mažesnis ne žiemos sezono metu, palyginus su žiema. Tyrimo autoriai teigia, kad tai susiję su didesniu oro užterštumu šaltuoju metų laiku dėl dirbtinio šildymo ir smogo formavimosi.

Pasak dr. R. Januszek, tyrimas parodė, kad ūminis širdies išemijos sindromas, kuriam gydyti prireikė PKI, dažniau pasitaikė žiemą, jo dažnumas didėjo sulig augančiu oro užterštumu. PKI dažnumo augimas buvo ryškesnis švaresnio oro regionuose, jei vertintume vienodą užterštumo prieaugį.

 

Tyrimas įtikina, kad visuomenė turėtų stengtis kiek įmanoma labiau mažinti aplinkos užterštumą, nes tai padėtų saugoti sveikatą.

 

emedicina.lt informacija

 

© 2006 Visos teisės saugomos.