Žindymo sunkumai – pasaulinis tyrimas, kodėl moterys pradeda ir nustoja žindyti

2018-01-03

Marko de Jager1, Katy Hartley2, Juliette Terrazas3, Julia Merrill4

1 Klinikinių tyrimų skyriaus direktorius, Philips AVENT, Philips Consumer Lifestyle, Amsterdamas; 2 Direktorius, Philips Center for Health & Well-being, Amsterdamas; 3 Tyrimų skyriaus direktorius, One Voice Measurement, Niujorkas; 4. Vyr. tyrėjas, One Voice Measurement, Niujorkas

 

Žindymas sveikam naujagimio vystymuisi yra gyvybiškai svarbus. Nors daugelis šalių palaiko PSO rekomendaciją kūdikius maitinti pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius, tačiau tyrimų rezultatai tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse nėra patys geriausi. Keliuose tyrimuose buvo vertinami pačių moterų požiūriai į žindymą bei jų patirtis. Šiuos aspektus 2011 m. tyrėme apklausdami 3 994 18–40 metų amžiaus moterų JAV, Brazilijoje, Jungtinėje Karalystėje, Egipte, Pietų Afrikoje, Kinijoje ir Indijoje. Šalių rezultatai smarkiai skyrėsi. 94 proc. moterų norėjo pradėti žindyti, 88 proc. buvo pradėjusios žindyti, o 41 proc. niekada nežindė arba nustojo žindyti per pirmuosius šešis mėnesius. 63 proc. moterų pagrindine norėjimo žindyti priežastimi nurodė naujagimio sveikatą. Nepaisant noro, moterims buvo sunku pradėti arba tęsti žindymą. Pagrindinės žindymo nutraukimo priežastys: suvokimas, kad trūksta pieno (40 proc.), kūdikis nebenori žįsti (24 proc.), skausmingumas (15 proc.), laiko, reikalingo žindyti (14 proc.) arba nusiurbti pientraukiu (7 proc.), stoka, būtinybė grįžti į darbą (10 proc.) ir diskomforto jausmas maitinant ne namie (9 proc.). Šiame straipsnyje aprašoma, kaip žindymo barjerus mėginama įveikti remiant vykdomas tėvystės paramos programas ir skatinant toleranciją darbo vietose bei viešose vietose maitinančioms mamoms.

 

Nustatyta, kad žindymas pirmaisiais kūdikio metais yra gyvybiškai svarbus ir daro ilgalaikę naudą tiek kūdikiui, tiek žindančiai mamai [1-6]. Pavyzdžiui, epidemiologinis tyrimas parodė, kad (vien) žindymas tiek neišnešiotiems, tiek išnešiotiems kūdikiams sumažina infekcinių ligų [7, 8], 2 tipo cukrinio diabeto, nutukimo ir su astma susijusių simptomų riziką [9–12].

PSO rekomenduoja kūdikius žindyti pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius ir rekomenduoja žindymą tęsti iki dvejų metų amžiaus ar net ilgiau [13]. Daugelis šalių palaiko PSO rekomendaciją ir pagal ją parengė nacionalines gaires bei remia Jungtinių tautų vaikų fondo (UNICEF)/PSO naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą [14] skatinti ir remti sėkmingą žindymą [3, 15].

Vis dėlto, nepaisant žinojimo apie žindymo naudą, epidemiologinis tyrimas parodė, kad, bandant žindyti bent rekomenduojamą šešių mėnesių laikotarpį, tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse susiduriama su įvairiomis problemomis [15–18]. Apžvalgoje Cattaneo ir bendr. nustatė, kad Europoje nuo 2002 iki 2007 m. stebimas tik labai nedidelis pagerėjimas, ir padarė išvadą, kad su žindymu susijusi realybė gerokai skiriasi nuo rekomendacijų [15].

Atlikta daugybė tyrimų, kuriais buvo bandoma tirti įvairius demografinius, socialinius, biologinius ir fiziologinius veiksnius, susijusius (išskirtinai) su žindymo trukme. Tokie tyrimai dažnai apsiriboja konkrečia šalimi arba regionu. Nustatyta, kad trumpesnė žindymo trukmė yra susijusi su žemesnėmis pajamomis, darbu visu etatu, rūkymu, gimdymu atliekant Cezario pjūvį ir kūdikio primaitinimu pirmąsias žindymo savaites. Ilgesnė žindymo trukmė yra siejama su atitinkama profesionalia ir artimųjų pagalba, aukštesniu išsilavinimu ir didesniu motinos bei tėvo amžiumi [19–27].

Keli tyrimai atlikti vertinant pačių moterų supratimą apie žindymą, jų patirtis ir kaip šis suvokimas gali būti susijęs su sėkmingu žindymu [26, 28]. Lyginant žindymo aspektus nagrinėjusius tyrimus susiduriama su viena kliūtimi – juos atliekant nebuvo taikomas joks standartizuotas metodas [15], todėl sunku nustatyti šalių bendrumus ir skirtumus.

Nežinome apie jokias išsamias standartizuotas apklausas, kuriose moterų būtų klausiama apie jų žindymo pradėjimo ir nutraukimo priežastis bei nagrinėjami ekonominiai ir kultūriniai skirtumai tarp šalių. Todėl mūsų tyrimo tikslas – pasauliniu lygiu išanalizuoti moterų nuomones apie žindymą bei nustatyti bendras tendencijas, galinčias padėti mamoms pradėti ir tęsti žindymą.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 7

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.