Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Žmonės, prieš kuriuos galiu atsiklaupti...

2019-09-10

Iš vaikystės išplaukia labai mielas prisiminimas... Gyvenau su seneliais gražiame Tytuvėnų krašte. Buvau maždaug 7-erių metų, kai kartą su močiute nuėjome į ligoninę aplankyti jos draugės akušerės. Pamačiau moterį su juoda kasa, skubančią pas gimdyvę. Laukdamos tuoj gimsiančio vaikelio mes su močiute žiūrėjome pro langelį koridoriaus duryse. Ir štai pasirodo toji akušerė, einanti koridoriumi tiesiai į mus, su ką tik gimusiu kūdikėliu. Tokios gražios moters gyvenime nesu mačiusi... Ji visa spindėjo, nuo jos sklido begalinė šiluma ir meilė... Akušerė mums parodė ką tik į pasaulį atėjusį mažą žmogutį, kurį tvirtai laikė rankose... Mane užvaldė toks geras jausmas... Paskui močiutė pasiūlė nueiti į bažnyčią ir pasimelsti už tą nuostabią moterį, kurios net vardą atsimenu, akušerę Onutę. Man tai buvo labai stiprus įspūdis, nes pirmą kartą supratau, kas tai yra gydytoja... Mes dažnai banaliai kartojame, kad gydytojai gydo kūną, o mes – menininkai, aktoriai – lyg ir sielą... Dieve, kad taip būtų... Nežinau, ar mes iš tiesų gydome sielą... Aš gydytojams skiriu pirmenybę ir jiems „priduodu“ begalinę reikšmę...

Buvo ir kitas, labai ryškus susitikimas su nuostabiu gydytoju Michailu Aizenu maždaug prieš 20 metų. Išleisdamas mane namo po reabilitacijos, gydytojas M. Aizenas pajuokavo: esą jam norėtųsi mums, artistams, ant pečių uždėti pilną maišą ir paleisti bent 10 kartų apibėgti aplink ligoninę... Praėjo kažkiek laiko. Mes su R. Adomaičiu vaidinome labai sudėtingame spektaklyje, į kurį buvome pakvietę M. Aizeną. Jam pasibaigus, gydytojas priėjo prie mūsų visas sutrikęs. Pastebėjęs mano nuo įtampos ir veiksmo išbalusį veidą, prasitarė, kad žiūrėdamas spektaklį suprato, kiek daug jėgų mes atiduodame per vieną vakarą, ir paprašė atleisti už anksčiau išsakytas mintis... Paskui mes visi labai prasmingai pasikalbėjome. Manau, kad tada daktaras gydė ne mano kūną, bet sielą...

Atmintin įstrigęs dar vienas susitikimas su gydytoju. Buvau gal aštuonerių, kai prarijau saulėgrąžą, kuri užstrigo kažkur tarp balso stygų. Atsidūrus ligoninėje vienas garbaus amžiaus profesorius pasakė, kad reikės atlikti operaciją, nes kitaip to svetimkūnio pašalinti nepavyks. Bet kartu pridūrė, kad ši operacija labai rizikinga. Rytą, prieš operaciją, atėjo jaunas internas, kurio net pavardės nežinau... Jis pamojo seselėms, kurios suleido vaistų, ir aš nugrimzdau į miglą... Atsibudusi gerklėje nejaučiau jokio skaudulio. Pasirodo, tas jaunas būsimasis gydytojas pasidarė instrumentą, kuriuo ir ištraukė saulėgrąžą. Tačiau kai tai sužinojo mane ruošęsis operuoti profesorius, kilo didžiulis skandalas. Internas net buvo pašalintas iš medicinos instituto. Nors mano dėdė sekė jo likimą, bandė padėti, nepavyko. Vėliau sužinojau, kad jis dirbo Šeduvoje, greitosios pagalbos tarnyboje sanitaru.

Su savo geradariu susitikau Kauno poliklinikoje po daugelio metų. Jis su manimi pasisveikino ir pamatęs, kad jo nepažįstu, nors veido bruožai man buvo labai matyti, prisistatė esąs tas „berniukas“, kuris pašalino užstrigusią saulėgrąžą. Ir paatviravo, kad per mane prarado 5-erius savo kaip gydytojo darbo metus. Bet tuoj pridūrė, kad niekada to nesigailėjo. Aš tada norėjau prieš jį atsiklaupti... Tikrai galėjau tai padaryti...

Štai kas mano gyvenime yra gydytojai. Tai – mano geriausi draugai. Deja, daugelio jų jau nebėra. Neturiu nė vieno priekaišto tiems Hipokrato priesaiką davusiems žmonėms, su kuriais teko susitikti... Galiu drąsiai teigti, kad jie vedė mane per gyvenimą... Aš pati esu dėstytoja, tačiau puikiai žinau, kad tokių dalykų, kuriais turtingi gydytojai, neišmokysi. Tai Dievo malonė. Kaip suteikta malonė būti aktoriumi, dailininku, taip pat ir gydytoju... Prieš visus gydytojus tikrai galėčiau atsiklaupti...

Aktorė Eglė Gabrėnaitė,

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė

 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.