Botulino toksino poveikis mažinant raumenų spazmiškumą

2017-04-26

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje 15 mln. žmonių ištinka galvos smegenų insultas. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) per metus užregistruojamai 795 tūkst. galvos smegenų insulto atvejų. Apskaičiuota, jog šioje šalyje galvos smegenų insultas įvyksta kas 40 sekundžių [1]. Amerikos širdies asociacijos duomenimis, didžiausią dalį visų galvos smegenų insultų (87 proc.) sudaro išeminės kilmės insultai, 10 proc. – intracerebrinės kraujosruvos, 3 proc. – subarachnoidinės kraujosruvos. Lietuvoje galvos smegenų insultas – antra pagal dažnumą širdies ir kraujagyslių sistemos liga, neretai pasibaigianti mirtimi.

 

Patyrus galvos smegenų insultą dažnai stebimas padidėjęs galūnių raumenų tonusas – spazmiškumas [3]. Tai viršutinio motorinio neurono pažeidimo sindromo dalis. Po galvos smegenų insulto spazmiškumas atsiranda praėjus vienai savaitei. Ši būklė pasireiškia maždaug pusei pacientų. Ženklai, rodantys, kad pacientui išsivystys raumenų spazmiškumas, yra silpnumas ir sutrikusi judesių kontrolė [3]. Ilgalaikis spazmiškumas lemia sausgyslių kontraktūras, galūnių deformacijas, gali sukelti skausmą ir funkcijos sutrikimus. Priklausomai nuo to, kurie raumenys pažeisti, jų spazmiškumas gali trukdyti judėjimui, aktyvumui, įprastai kasdienei veiklai ir bloginti gyvenimo kokybę [3]. Po galvos smegenų insulto išsivysčiusio spazmiškumo gydymo tikslas yra padidėjusio galūnių raumenų aktyvumo mažinimas. Vienas iš apatinių ir viršutinių galūnių spazmiškumo po galvos smegenų insulto gydymo metodų yra botulino toksino injekcijos [3].

Gydomasis botulino toksino A poveikis buvo pripažintas dar 1989 m., kai šis vaistas buvo registruotas JAV maisto ir vaistų tarnybos (angl. Food and Drug Administration (FDA)) pavadinimu Oculinum (vėliau pavadinta Botox) [4]. Tuo metu jis buvo skirtas blefarospazmo, susijusio su distonija ir žvairumu, gydymui. Vėliau botulino toksinas A buvo patvirtintas vienos pusės veido spazmo, kaklo distonijos, spazmiškumo po galvos smegenų insulto, „arklio“ pėdos deformacijos, sergant vaikų cerebriniu paralyžiumi, pažastų hiperhidrozės, lėtinės migrenos ir neurogeninės kilmės šlapimo nelaikymo gydymui [4]. Botulino toksinas yra saugus ir efektyvus preparatas, nes skiriamas vietiškai mažomis dozėmis.

 

A tipo botulino toksinas ir jo preparatai

Botulino toksinas, gaminamas bakterijos Clostridium botulinum, yra kompleksas, susidedantis iš neurotoksino ir netoksinių baltymų. Natūralus neurotoksinas susideda iš 100 kDa sunkiųjų aminorūgščių grandinių ir 50 kDa lengvųjų aminorūgščių grandinių, sujungtų disulfidinėmis grandimis. Šių ryšių vientisumas yra svarbus komplekso aktyvumui. Neurotoksinas ir susiję baltymai formuoja botulino toksiną, kurio molekulinis svoris yra 450 kDa [5, 6]. Botulino toksinas, kuris naudojamas gydymui, yra pagamintas iš botulino toksino ir pagalbinių medžiagų.

Išskiriami 7 skirtingi botulino toksino serotipai (A, B, C, D, E, F ir G). Kiekvienas jų dar skirstomas į potipius [4]. Visi serotipai pasižymi panašia chemine struktūra ir yra neurotoksinai, išskyrus C2 subtipą. Kiekvienas botulino toksinas iš pradžių sintetinjamas kaip 150 kDa produktas, bet tam, kad jis būtų biologiškai aktyvus, reikalinga proteolizė, kuri atskiria polipeptidus į dvi grandines – sunkiąją (100 kDa) ir lengvąją (50 kDa), kurios lieka kovalentiškai susijungusios viena disulfidine jungtimi [4]. Botox preparatas yra labiausiai panašus į natūralų Clostridium toksiną.

Dabar yra trys skirtingi gydymo tikslais naudojami A tipo botulino toksino preparatai, pagaminti A tipo botulino neurotoksino pagrindu: onabutulino toksinas Botox (1989 m. patvirtintas JAV), abobotulino toksinas Dysport (1991 m. patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (JK) ir inkobotulino toksinas Xeomin (2005 m. patvirtintas Vokietijoje).

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.