Europos Komisija skelbia 2018 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinę

2018-06-18

Europos Komisija skelbia 2018 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinę

 

Iš Europos Komisijos paskelbtos 2018 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės matyti, kad rezultatai šioje srityje toliau gerėja, tačiau reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti didesnį Europos konkurencingumą pasaulyje.

 

Šių metų Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė atskleidžia teigiamas tendencijas daugumoje ES šalių. Nuo 2010 m. ES inovacijų diegimo rezultatai vidutiniškai pagerėjo 5,8 proc. Per pastaruosius aštuonerius metus 18 ES šalių inovacijų diegimo rezultatai pagerėjo, o 10 šalių – pablogėjo. Labiausiai rezultatai pagerėjo Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje (pagerėjo 20,1 proc. punkto), Maltoje ir Nyderlanduose, o suprastėjo Kipre ir Rumunijoje. Švedija tebėra ES inovacijų lyderė, po jos – Danija, Suomija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Liuksemburgas (pirmą kartą patekęs į stipriausiųjų novatorių grupę). Vokietija nukrito į stipriųjų novatorių grupę.

 

Pasaulio mastu ES vejasi pagrindines savo konkurentes, t. y. Kanadą, Japoniją ir Jungtines Valstijas. ES vis dar pirmauja prieš Kiniją, tačiau šis pranašumas sparčiai menksta, nes Kinija daro pažangą beveik tris kartus greičiau nei ES. Palyginti su Pietų Korėja, ES vis atsilieka, bet tikimasi, kad per ateinančius kelerius metus ji palaipsniui sumažins atotrūkį.

 

Inovacijų diegimo rezultatai labiausiai pagerėjo plačiajuosčio ryšio skvarbos, žmogiškųjų išteklių ir mokslinių tyrimų sistemų srityse, visų pirma dėl tarptautinių bendrų publikacijų. Tikimasi, kad per kitus dvejus metus ES inovacijų diegimo rezultatai pagerės 6 proc.

 

Per pastaruosius dešimtmečius apie du trečdalius Europos ekonomikos augimo lėmė inovacijos. Nors Europoje gyvena tik 7 proc. pasaulio gyventojų, Europos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas sudaro 20 proc. pasaulio investicijų, joje paskelbiama trečdalis aukštos kokybės mokslinių publikacijų, ji pirmauja pasaulyje farmacijos, cheminių medžiagų, mechanikos inžinerijos ir mados srityse. Europa taip pat labai remia inovacijas, kurioms naudojamos tokios bazinės didelio poveikio technologijos, kaip fotonika ir biotechnologijos.

 

Tačiau Europai reikia pasitempti daugelyje sričių. ES įmonės inovacijoms skiria mažiau lėšų nei jų konkurentai. Europoje vis dar nepakankamai išplėtotas rizikos kapitalas. Dėl to šios įmonės pereina į ekosistemas, kuriose joms yra daugiau galimybių greitai augti. Viešosios investicijos ES nesiekia 3 proc. BVP tikslo, o mokslinių tyrimų ir inovacijų intensyvumas įvairiuose ES regionuose išlieka netolygus – dauguma investicijų ir mokslinių tyrimų sutelkta Vakarų Europoje. Be to, 40 proc. darbuotojų Europoje trūksta reikiamų informacinių technologijų įgūdžių.

 

Metinėje Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje lyginami ES valstybių ir pasirinktų trečiųjų šalių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo rezultatai. Joje nagrinėjami santykiniai nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų privalumai ir trūkumai. Šie duomenys padeda valstybėms narėms ir visai ES įvertinti, kurioms sritims reikia skirti daugiau dėmesio.

 

Daugiau informacijos: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-4223_lt.htm

 

 

Ryšių su žiniasklaida grupė
Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

 

© 2006 Visos teisės saugomos.