Žilaplaukiai vyrai dažniau serga širdies ligomis

2017-05-15

Malaga, Ispanija, 2017 m. balandžio 8 d. metinėje EuroPrevent 2017 konferencijoje paskelbti naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad žilaplaukiai vyrai turi didesnę riziką sirgti širdies ligomis. Kairo (Egiptes) universiteto klinikos kardiologė dr. Irini Samuel sako, kad senėjimas yra neišvengiamas išeminės širdies ligos rizikos veiksnys, be to, susijęs su tam tikrais dermatologiniais požymiais, galinčiais signalizuoti apie padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką. Anot dr. I. Samuel, dermatologinius ŠKL rizikos požymius reikėtų išsamiai patyrinėti, nes juos žinant būtų galima anksčiau pritaikyti širdies ir kraujagyslių ligų procesą veikiančias intervencijas.

Aterosklerozę ir plaukų žilimą sieja panašūs biologiniai mechanizmai, kaip antai sutrikęs DNR atkūrimas, oksidacinis stresas, uždegimas, hormoniniai organizmo pokyčiai, funkcinių ląstelių senėjimas. Ispanijoje pristatyto tyrimo metu buvo įvertintas žilaplaukių vyrų dažnumas sergančiųjų vainikinių arterijų liga grupėje, taip pat ar žilumas yra nepriklausomas vainikinių arterijų ligos rizikos žymuo.

Perspektyviajame observaciniame tyrime dalyvavo 545 suaugę vyrai, kuriems, įtarus vainikinių arterijų ligą, buvo atlikta daugiasluoksnė koronarografinė kompiuterinė tomografija. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal žilų galvos plaukų kiekį ir pagal tai, ar jie sirgo vainikinių arterijų liga ar nesirgo. 

Žilų plaukų kiekis buvo vertinamas naudojant plaukų baltumo skalę: 1 – visiškai juodi plaukai, 2 – juodų plaukų daugiau nei žilų, 3 – juodų plaukų tiek pat, kiek žilų, 4 – žilų plaukų daugiau nei juodų, 5 – visiškai balti plaukai.

Tyrimo duomenys buvo renkamai remiantis tradiciniais ŠKL rizikos veiksniais: hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas, dislipidemija, vainikinių arterijų ligos šeimos anamnezė.

Tyrimas parodė, kad didelis plaukų žilumo laipsnis (3 arba didesnis) buvo susijęs su padidėjusia ŠKL rizika nepriklausomai nuo asmens chronologinio amžiaus ir kitų ŠKL rizikos veiksnių ryškumo. Nustatyta, kad vainikinių arterijų ligą sergantys pacientai turėjo statistiškai reikšmingai daugiau žilų plaukų ir didesnio laipsnio vainikinių arterijų kalcifikaciją, lyginant su vainikinių arterijų liga nesergančiais asmenimis.

Daugiavariantinės regresinės analizės duomenimis, asmens amžius, plaukų žilumo laipsnis, hipertenzija ir dislipidemija buvo nepriklausomi esamos aterosklerozinės vainikinių arterijų ligos žymenys. Amžius buvo vienintelis nepriklausomas būsimo plaukų pražilimo žymuo.

Anot dr. I. Samuel, aterosklerozė ir plaukų žilimas turi panašių biologinių mechanizmų, abiejų šių procesų dažnumas senstant didėja. Tyrimo rezultatai duoda pagrindo manyti, kad, nepaisant  chronologinio asmens amžiaus, plaukų žilumas atspindi biologinį amžių ir gali įspėti apie padidėjusią ŠKL riziką. Nustačius didelę vainikinių arterijų ligos riziką, net nesant simptomų, pacientas turėtu reguliariai tikrintis savo sveikatą, kad taikant prevencinės terapijos priemones būtų išvengta ankstyvų ŠKL komplikacijų. 

Dr. I. Samuel sako, kad ateityje, bendradarbiaujant su dermatologais, pavyks daugiau sužinoti apie priežastinius genetinius ir galbūt išvengiamus aplinkos veiksnius, lemiančius plaukų žilimą. Didelio masto tyrimas, kuriame dalyvautų ne tik vyrai, bet ir moterys, galėtų atsakyti į klausimą, ar esama ryšio tarp plaukų žilimo bei širdies ir kraujagyslių ligų, jei nėra kitų ŠKL rizikos veiksnių. Anot dr. I. Samuel, jeigu tyrėjų prielaidos būtų patvirtintos, standartizuota plaukų žilumo vertinimo sistema galėtų būti pritaikyta ir vainikinių arterijų ligos rizikai įvertinti.

 

Pagal www.escardio.org, 2017 m. balandžio mėn.

 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.