Jaunatvinės Greivso oftalmopatijos klinikinės išraiškos ir rizikos veiksnių įvertinimas

2016-09-28

Dr. Dalia Jarušaitienė

LSMU MA Akių ligų klinika

 

Disertacija rengta 2008–2015 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Akių ligų klinikoje.

Disertacija apginta viešame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos mokslo krypties tarybos posėdyje 2016 m. rugsėjo 2 d.

Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Vytautas Jašinskas (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B)

Mokslinė konsultantė: prof. dr. Rasa Verkauskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B)

 

Darbo aktualumas

Greivso liga yra autoimuninės kilmės. Ji pažeidžia skydliaukę, jungiamąjį akiduobės audinį, judinamuosius akies raumenis ir retais atvejais – odą. Pirmąkart ši liga įvardyta dar 1835 m. Greivso oftalmopatija (GO) – dažniausia Greivso ligos ekstratiroidinė išraiška. Dažniausiai GO pasireiškia 40–60 m. amžiaus tarpsniu [2, 3, 4, 6]. Maždaug pusei suaugusių pacientų, sergančių Greivso liga, atsiranda ir oftalmopatijos simptomai, tačiau vaikų ir jaunų žmonių populiacija šiuo požiūriu mažai ištirta.

Mokslo diskusija apie predisponuojamuosius etiologinius veiksnius vis dar tebevyksta, nes priežastys, kodėl vieniems Greivso liga (GL) sergantiems pacientams akių sutrikimai atsiranda, o kitiems ne, tebėra neaiškios. Šiandien jau neabejojama, kad ligos etiologija yra daugiaveiksnė ir ją sukelti gali kelių veiksnių tarpusavio sąveika.

Pastaraisiais dešimtmečiais mokslo literatūroje paskelbti tyrimų, nagrinėjusių vaikų, sirgusių Greivso liga, duomenys. Remiantis šiais tyrimais, galima teigti – daugėja šia liga sergančių jaunų žmonių tiek Europos šalyse (Švedija), tiek Azijoje (Honkonge), tiek Amerikoje [14, 21, 25]. Tiek GL, tiek GO – vis dažniau suserga jauni žmonės, ligoniai dažnai pakartotinai stacionarizuojami, reikia daug lėšų ligai diagnozuoti ir gydyti, daugėja tiesioginių ir netiesioginių šalies sveikatos sistemos išlaidų [1, 5, 20]. Jaunų pacientų, kurie gana retai serga šia liga, palyginti su suaugusiais, mūsų duomenimis, atliktų tyrimų mažoka. Lietuvoje Greivso oftalmopatijos vaikų ir jaunų žmonių klinikiniai požymiai nėra tirti.

GL ir GO požymiai gali turėti didelę įtaką pacientų gyvenimo kokybei [1, 7, 16]. Nustatyta, kad GL ir GO yra susiję su vaikų ir paauglių mokymosi, jaunų žmonių darbo galimybių apribojimu, psichologinėmis problemomis [24]. Liga, išskyrus diagnozuotą regos nervo arba ragenos pažeidimą, nesukelia regos netekimo, tačiau gali lemti socialinį uždarumą ar net atskirtį [7, 15, 18, 19]. Progresuojanti sunki GO forma, pasireiškianti išverstakumu ir dvejinimusi, sukelia nuotaikų svyravimus, depresiją [9, 11, 13, 19, 22, 23]. Nustatyta, kad GO sergantiems pacientams dažniau sutrinka miegas, jie būna nepatenkinti savo išvaizda, sutrinka socialinės ir darbo funkcijos palyginti su kontroline grupe [12, 13, 19, 20].

Autoimuninė skydliaukės liga paveikia skirtingas organų sistemas, todėl jai diagnozuoti ir gydymo taktikai parinkti reikalingas tarpdisciplininis susitarimas. Šiuo tikslu 2006 metais grupė Europos mokslininkų ir skirtingų specialybių klinicistų susibūrė į tyrėjų grupę (EUGOGO) (angl. European group on Graves’ orbitopathy). Šios grupės rekomenduotą GO tyrimo anketą mes pritaikėme savo moksliniame darbe.

 

Darbo tikslas

Įvertinti jaunatvinės Greivso oftalmopatijos klinikinę išraišką ir rizikos veiksnius, lemiančius ligos išsivystymą.

 

Darbo uždaviniai

  1. Nustatyti Lietuvos vaikų ir jaunų žmonių egzoftalmometrijos referentines normas bei ribines jų vertes, atsižvelgiant į tiriamųjų lytį bei amžių.
  2. Įvertinti ir palyginti jaunatvine Greivso oftalmopatija ir tik Greivso liga (be klinikinių oftalmopatijos požymių) sergančių pacientų demografines, gyvensenos ir klinikines charakteristikas.
  3. Nustatyti jaunatvinės Greivso oftalmopatijos ypatumus ir palyginti juos su sergančiųjų Greivso liga oftalmologinių tyrimų duomenimis.
  4. Nustatyti veiksnius, susijusius su jaunatvinės Greivso oftalmopatijos atsiradimu.
  5. Palyginti sergančių Greivso oftalmopatija ir neturinčių klinikinių oftalmopatijos požymių pacientų Greivso ligos eigą.

 

Darbo apimtis ir tyrimo metodai

Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikoje. Tyrimui atlikti gautas Kauno regiono biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas (Nr. BE-2-40, 2011 m.) ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimas atlikti asmens duomenų tvarkymo veiksmus mokslinio tyrimo tikslais (Nr. 2 R-1903, 2011 m.).

 

Tiriamasis kontingentas

Tiriamųjų kontingentas sudarytas iš 3 grupių:

  • Jaunatvine Greivso liga sergantys pacientai (n = 130), kurie išskirti į pogrupius:

     (GO–) – pacientai, kuriems išsivystė Greivso oftalmopatija (n = 92);                (GO+) – pacientai, kuriems Greivso oftalmopatija neišsivystė (n = 38);

  • Kontrolinės grupės santykinai sveiki tiriamieji (n = 133).
  • Santykinai sveiki asmenys, kuriems atliktas egzoftalmometrijos tyrimas, referentinėms sveikų žmonių normoms nustatyti (n = 778).

 

Greivso liga sirgusių pacientų tyrimas vykdytas dviem etapais:

Pirmajame etape analizuoti pagrindiniai LSMU ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje gydytų vaikų ir jaunų suaugusiųjų duomenys, vertinta medicininė dokumentacija. Išanalizuoti duomenys 248 pacientų (iki 30 metų amžiaus), kuriems Greivso liga nustatyta 2002–2012 metais. Atrinkti tinkami tyrimui (atitinkantys atrankos kriterijus) – 194 pacientai. Jie kviesti dalyvauti oftalmologiniame tyrime. Iš kviestųjų dalyvauti tyrime atvyko 130 jaunatvine GL sergantys pacientai.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2016 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.