Liuteinas – akių sargas

2016-09-28

Artėjant šaltajam metų laikui svarbu ne tik stiprinti visą organizmą, bet nepamiršti ir akių. Vis ilgėjant tamsiajam paros metui daugiau laiko praleidžiame patalpose, aktyvų laisvalaikį gamtoje vis dažniau keičiame į vakarą prie televizoriaus, darbą prie kompiuterio, dažniau naudojamės išmaniuosius telefonus, mus daugiau supa dirbtinis apšvietimas. Visi anksčiau išvardyti veiksniai neigiamai veikia mūsų regą. Sveikos akys, gera rega padeda geriau pažinti aplinką bei produktyviau gyventi, o visavertė mityba svarbi ne tik norint turėti sveiką organizmą, bet ir akis. Vasarą daugiau suvartojame daržovių, vaisių, kuriuose esantys elementai padeda apsaugoti akis nuo žalingų veiksnių. Vieni tokių elementų – karotinoidai. Tačiau siekiant užtikrinti reikiamą pasisavinti karotinoidų kiekį ne visada užtenka daržovių ar vaisių, patariama vartoti ir maisto papildus, kuriuose yra karotinoidų. Liuteinas ir zeaksantinas neatsiejami siekiant išlaikyti sveikas akis.

 

Dažniausi akių pažeidimai

 

Dažniausios būklės, lemiančios regos sutrikimus ar net aklumą, – refrakcijos pakitimai, katarakta, glaukoma, amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) ir diabetinė retinopatija. AGDD yra dažniausia regėjimo netekimo priežastis tarp vyresnių nei 65 metų asmenų [1]. Šią ligą sąlygoja daugybė įvairių veiksnių, tokių kaip amžius, paveldėjimas, gretutinės ligos, saulės poveikis, tačiau didelis dėmesys yra skiriamas ir netinkamos mitybos daromam poveikiui šios ligos išsivystymui. Skiriami du AGDD tipai – sausasis (atrofinis) ir šlapiasis (eksudacinis). Dauguma atvejų liga pirmiausia pasireiškia sausąja forma, o vėliau progresuoja į šlapiąją. Gydymo sausajai AGDD nėra, todėl svarbu vengti rizikos veiksnių. Kita liga, galinti lemti aklumą, yra katarakta, kai dėl lęšiuko drumstėjimo blogėja matymas. Katarakta dažniausiai sąlygoja regos netekimą vyresniems nei 40 metų asmenims. Dažniausias simptomas, pranašaujantis kataraktos atsiradimą, – tai matymas lyg pro rūką, o laipsniškai regėjimo sutrikimas gali progresuoti, kol galiausiai pacientas reaguoja tik į šviesą. Šis sutrikimas gali būti ir įgimtas, kitais atvejais, manoma, jį sąlygoja medžiagų apykaitos sutrikimas akies lęšiuke, jo struktūros pokyčiai senstant bei gretutinės ligos. Ateityje abiejų šių ligų paplitimas, manoma, smarkiai išaugs, todėl siekiama imtis prevencijos, norint išvengti šių ligų ne tik koreguojant gyvensenos įpročius bet ir mitybą. Todėl ypač svarbu senyvo amžiaus žmonėms vartoti specialius maisto papildus, padedančius apsaugoti akis nuo pažeidimo.

 

Šviesa ir tinklainės pažeidimas

Pagrindiniai amžinės geltonosios dėmės degeneracijos ar kataraktos išsivystymo rizikos veiksniai yra oksidacinis stresas, senėjimas ir rūkymas [2, 3]. Tačiau akis gali pažeisti ne tik patologiniai procesai, bet ir fiziologiniai dirgikliai, pavyzdžiui, šviesa. Tinklainė iškloja akies obuolį iš vidaus, joje su fotoreceptorių pagalba vaizdinis impulsas paverčiamas į nervinį impulsą ir regos nervais perduodamas į smegenų žievę. Centrinėje tinklainės dalyje yra geltonoji dėmė, joje yra didžiausias kūgelių tankis, o jos pačiame centre stiebelių visai nėra. Geltonoji dėmė tinklainėje yra jautriausia šviesai. Šioje srityje daugiausia randama karotinoidų liuteino ir zeaksantino. Tai fotochemiškai aktyvios medžiagos, saugančios fotoreceptorius nuo per didelio patenkančio šviesos kiekio. Dėl savo geltonos spalvos liuteinas ir zeaksantinas daugiausia sugeria gausiai energijos turinčių mėlynos spalvos šviesos spindulių. Karotinoidai veikia ir kaip antioksidantai, apsaugodami nuo laisvųjų radikalų poveikio. Reaktyviojo deguonies atmainos ir kiti laisvieji radikalai organizme gali susidaryti dėl išorinių veiksnių ir vykstant įprastiems medžiagų apykaitos procesams. Juos neutralizuoja antioksidacinės sistemos. Didelę reikšmę turi ir su maistu gaunami antioksidantai.

Šviesos sukeltas tinklainės pažeidimas daugiausia priklauso nuo šviesos bangos ilgio, poveikio trukmės ir intensyvumo. Pavyzdžiui, mėlynai šviesai (440 nm) pakenkti reikia 100 kartų mažesnio intensyvumo nei oranžinei šviesai (590 nm).

Mėlynų spindulių bangos ilgis yra 400–500 nm, o jų skleidžiama energija didžiausia. Pagrindinis mėlynos šviesos šaltinis yra saulė, tačiau šios šviesos skleidėjų gausu ir patalpose: kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai, plokščiaekraniai televizoriai, dienos šviesos (fluorescencinės) ir LED taupiosios lemputės. Artėjant tamsiajam metų laikotarpiui vis dažniau būname patalpose prie dirbtino apšvietimo, taigi mūsų akys daugiau susiduria su mėlyna šviesa.

Mėlynos šviesos spinduliai patenka į akies vidų giliau nei UV spinduliai ir pasiekia tinklainę. Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso akies fotoreceptoriai gali žūti, o tai gali skatinti akių ligų vystymąsi, tokių kaip AGDD, katarakta ir kt. Karotinoidų buvimas geltonojoje dėmėje padeda apsisaugoti nuo mėlynų spindulių daromos žalos. Ypač liuteinas veikiant mėlyniesiems spinduliams pasižymi apsauginiu poveikiu fotoreceptoriams.

Zeaksantinas ir liuteinas siejamas su mažesne rizika išsivystyti AGDD ir kataraktai [4]. Liuteinas ir zeaksantinas nėra sintetinami organizme, todėl jų turime gauti su maistu.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2016 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.