Morfologiniai akies hidrodinamikos savitumai sergant glaukoma ir jų sąsajos su intervencinių gydymo metodų pooperaciniais rezultatais

2016-09-28

Morfologiniai akies hidrodinamikos savitumai sergant glaukoma ir jų sąsajos su intervencinių gydymo metodų pooperaciniais rezultatais

 

Dr. Daiva Paulavičiūtė-Baikštienė

LSMU MA Akių ligų klinika

 

Disertacija rengta 2010–2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Akių ligų klinikoje ir Anatomijos institute.

Disertacija apginta viešame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos mokslo krypties tarybos posėdyje 2016 m. rugpjūčio 30 d.

Mokslinis vadovas: prof. dr. Ingrida Janulevičienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B).

Darbo tikslas

Ištirti glaukoma sergančių pacientų akies nutekamųjų struktūrų morfologiją ir įvertinti jų sąsajas su taikytų gydymo metodų pooperaciniais rezultatais.

 

Darbo uždaviniai

  1. Išanalizuoti po trabekulektomijos susidariusių filtracinių pagalvėlių morfologinius savitumus ir įvertinti jų sąsajas su akispūdžiu. Nustatyti optimaliausią filtracinių pagalvėlių parametrų slenkstinę vertę, pagal kurią būtų galima prognozuoti akispūdžio pokytį.
  2. Ištirti nutekamąsias struktūras (Šlemo kanalą, trabekulinį tinklą) prieš ir po kanaloplastikos ir įvertinti sąsajas su akispūdžiu.
  3. Išanalizuoti priekinės kameros kampo, priekinės kameros gylio, rainelės, vyzdžio pokyčius po kataraktos chirurginio gydymo fakoemulsifikacijos būdu, esant uždarojo kampo glaukomai, ir įvertinti sąsajas su lęšiuko storiu bei akispūdžiu. Nustatyti slenkstinę priešoperacinio akispūdžio vertę, pagal kurią būtų galima prognozuoti priekinės kameros kampo pokytį.
  4. Palyginti konservatyviai gydomų ir operuojamų tiriamųjų glaukominio proceso stabilumą vertinant akispūdį, vartojamų medikamentų skaičių, funkcinius ir struktūrinius pokyčius.
  5. Histologiškai įvertinti sveikų ir pirmine atvirojo kampo glaukoma sergančių asmenų trabekulinio tinklo struktūras.

 

Įvadas

 

Glaukoma – neurodegeneracinė liga, kuriai būdinga tinklainės ganglinių ląstelių ir jų aksonų žūtis. Sergant šia liga atsiranda struktūriniai regos nervo pokyčiai ir akipločio defektai [1]. Žinoma daug rizikos veiksnių, kurie turi įtakos glaukomai atsirasti ir vystytis. Vienas iš svarbiausių, kurį galima kontroliuoti, – akispūdis (IOS) [1]. Remiantis akies hipertenzijos bei ankstyvos ir pažengusios glaukomos tyrimų duomenimis, akispūdis turi didelę reikšmę glaukomai atsirasti ir procesui progresuoti [1]. Jis priklauso nuo akies skysčio gamybos ir nutekėjimo santykio. Konservatyviomis priemonėmis galima sumažinti akies skysčio gamybą ir pagerinti nutekėjimą uveoskleriniu keliu. Tačiau apie 80 proc. skysčio nuteka trabekuliniu keliu, kurį, deja, reguliuoti vaistais šiuo metu nėra galimybių [2]. Tad kai kuriais glaukomos atvejais yra taikomi invaziniai akies skysčio nutekėjimą gerinantys būdai, pvz., lazerinės, kiaurinės ir nekiaurinės chirurginio gydymo procedūros.

Pastaraisiais metais daugėja mokslinių ir klinikinių tyrimų, tačiau vienareikšmio atsakymo, kokia procedūra, kuriam pacientui ir dėl kurių priežasčių yra tinkama bei kokia galima ligos eiga, – iki šiol nėra. Vykdomuose tyrimuose didėja susidomėjimas trabekulinio nutekėjimo kelio pagrindinių struktūrų (Šlemo kanalo (ŠK) ir trabekulinio tinklo (TT)) pokyčiais ląsteliniame ir užląsteliniame lygmenyse. Tačiau įvairūs darbai skiriasi savo metodika, pacientų įtraukimo, gydymo sėkmės kriterijais ir akies hidrodinamikos sutrikimo priežastys iki šiol yra neaiškios.

Įvertinę problemos aktualumą ir pastangas ieškoti progresyvesnių aklumą sukeliančios ligos gydymo būdų, nusprendėme visapusiškai ištirti asmenų, sergančių glaukoma, morfologinius akies hidrodinamikos savitumus bei jų sąsajas su taikytais intervenciniais gydymo metodais.

 

Mokslinis naujumas

Moksliniame darbe matavome vidinių akies struktūrų (priekinės kameros kampo (PKK), rainelės, ŠK, TT) parametrus prieš ir po įvairių chirurginių intervencijų. Mes pirmieji vertinome TT storį prieš ir po kanaloplastikos bei rainelės storį dviejose vietose prieš ir po kataraktos chirurginio gydymo. Darbo uždaviniams spręsti pritaikėme programinės įrangos (Image J v1.50b, NIH, http://imagej.nih.gov/ij/) paketą. Filtracinių zonų morfologiją vertinome priekinio segmento optinės koherentinės tomografijos (PS-OKT) būdu ir histologiškai ištyrėme TT blokus, gautus po trabekulektomijos. Šio tyrimo metu atlikome chirurginiu būdu ir konservatyviai gydytų tiriamųjų glaukomos eigos išsamų vertinimą. Nustatėme kriterijus, kuriais remdamiesi galime prognozuoti pooperacinius rezultatus.

 

Tiriamieji ir metodai

 

Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Akių ligų klinikoje. Tyrimui atlikti gautas Kauno regiono biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas (Nr. BE-2-24, 2012 m.) ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimas atlikti asmens duomenų tvarkymo veiksmus mokslinio tyrimo tikslais (Nr. 2R1685, 2014 m.).

Į studiją buvo įtrauktas 171 tiriamasis (195 akys). Atliekant eksperimentinį tyrimą, išskirtos 3 tiriamosios grupės ir kontrolinė.

 

Kontrolinės grupės charakteristika

Kontrolinė grupė – tai LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos Suaugusiųjų konsultaciniame diagnostiniame skyriuje gydomi tiriamieji, kurie serga pirmine atvirojo kampo glaukoma (PAKG). Glaukomos eiga kompensuota, taikant medikamentinį gydymą. Stebėjimo laikotarpiu pasirinkome 5 metus remdamiesi Europos glaukomos draugijos rekomendacijose pateiktų multicentrinių tyrimų vidutiniu stebėjimo laiku. Grupę sudarė 86 tiriamieji (86 akys).

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2016 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.