Pooperaciniam akių uždegimui gydyti...

2017-07-05

Atliekant chirurgines akies operacijas pagrindinis gydymo tikslas yra grąžinti normalias regėjimo funkcijas. Taip pat neretai siekiama atkurti ar kompensuoti sutrikusias regėjimo organo funkcijas, atkurti struktūrų anatominį vientisumą (kataraktos, antiglaukominės operacijos, potrauminė chirurgija). Sėkmingo gydymo rezultatai priklauso ne tik nuo laiku ir sėkmingai atliktos operacijos, bet ir pooperacinio laikotarpio, kuris dažniausiai tęsiasi namuose ligoniui išvykus.

 

Pooperacinis akies uždegimas yra grėsminga būklė, galintis išsivystyti net ir po sėkmingai atliktų procedūrų ir lemti nepalankią baigtį. Sėkmingas paskutinysis gydymo etapas – infekcijos prevencija ir uždegimo slopinimas – užtikrina pooperacinę sėkmę.

Atliekant chirurgines manipuliacijas suardomas akies audinių vientisumas, atveriamos akies kameros. Implantuojant intraokulinį lęšį (kurį įdėjus į akį pro nedidelį 3,5 mm pjūvį šis paliekamas neužsiūtas) įvyksta tiesioginis itin jautrių akies audinių kontaktas su išore bei mažesnė ar didesnė kontaminacija, išsiskiria uždegimo mediatoriai.

 

Svarbiausi pooperacinio gydymo tikslai:

  • infekcijos prevencija;
  • normalaus akispūdžio užtikrinimas;
  • kritinių uždegimų (endoftalmito) prevencija;
  • geriausių regėjimo funkcijų užtikrinimas.

 

Pooperaciniam akies uždegimui išvengti lašinami antibiotikų lašai, sudėtingesniais atvejais antibiotikai leidžiami po jungine, vartojami antibiotikų ir gliukokortikoidų lašų deriniai. Pastarieji slopina uždegimą, mažina pooperacinę audinių reakciją, gerina ligonio būklę, greitina gijimą. Vis dėlto gliukokortikoidais reikia gydyti atsargiai, nes jie didina akispūdį.

 

Ūmus priekinės akies kameros uveitass

Akies obuolio kraujagyslinio dangalo uždegimas dažniausiai pasireiškia priekinės akies kameros uveitu. Uždegimas, išplitęs į gilesnes struktūras, lemia rainelės, krumplyno uždegimą.

Uveitas gali kilti pooperaciniu laikotarpiu ir yra grėsminga būklė, kadangi uždegimui pasiekus kraujagyslinį dangalą, o vėliau – ir stiklakūnį, kyla viso uvealinio trakto uždegimas – endoftalmitas. Tai viena sunkiausių pooperacinių komplikacijų. Ši būklė pasireiškia 1:1000 pacientų, tačiau net 50 proc. jų baigiasi aklumu.

 

Ūmiam endoftalmitui būdingi simptomai atsiranda 2–7 dieną po operacijos:

  • akies skausmas;
  • akies dirginiai (junginių injekcija ir chemozė, ragenos drumstumas, fibrininis eksudatas priekinėje kameroje, hipopionas);
  • stiklakūnio uždegimas (išnyksta akių dugno refleksas ir labai sumažėja regėjimo aštrumas).

Jei liga pasireiškia po 1–2 savaičių, ji yra poūmė ir svarbiausias simptomas yra akies skausmas.

 

Priekinės akies kameros uveito gydymo tikslas – apsaugoti rainelę nuo suaugimų bei negrįžtamų kraujagyslių pažeidimų, mažinti skausmą ir išvengti grėsmingų komplikacijų, pavyzdžiui, endoftalmito. Priekinės akies kameros uveitas dažniausiai gydomas vietinio poveikio gliukokortikoidais ir ciklopleginiais vaistais.

 

Loteprednolio etabonatas

Viena naujausių oftalmologinės paskirties gliukokortikoidų veikliųjų medžiagų yra loteprednolio etabonatas. Ji buvo sukurta siekiant sumažinti gliukokortikoidų sukeltus šalutinius poveikius, bet kartu veiksmingai mažina uždegimą.

 

Nustatyta, kad loteprednolio etabonatas, kitaip nei kiti gliukokortikoidai:

  • pasižymi stipriomis lipofilinėmis savybėmis, todėl labai lengvai prasiskverbia į rageną, veikia vietiškai ir nepatenka į kraujotaką;
  • išsiskiria labai dideliu afinitetu steroidų receptoriams (tyrimai su gyvūnais parodė, kad afinitetas receptoriams yra 4,3 kartus didesnis nei deksametazono);
  • suardomas iki dideliu hidrofiliškumu pasižyminčių metabolitų, todėl greičiau pasišalina iš organizmo (su tulžimi ir šlapimu).

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2017 Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.