Apie vaikų oftalmologines ligas, jų išsivystymo priežastis ir nepakankamą valstybės dėmesį vaikų akių ligų profilaktikai...

2017-10-31

Apie vaikų oftalmologines ligas, jų išsivystymo priežastis ir nepakankamą valstybės dėmesį vaikų akių ligų profilaktikai...

 

Pasaulinės tendencijos rodo, kad trumparegystė – viena dažniausiai diagnozuojamų vaikų akių ligų, negana to, ši refrakcijos yda dar ir sparčiai „jaunėja“: jei anksčiau trumparegystė būdavo diagnozuojama paaugliams, tai šiandien su tokia diagnoze apstu jau ir pradinukų. „Nesnaudžia“ ir kitos vaikų akių ligos... Oftalmologai tvirtina, kad akių ligų išsivystymo priežastis daugiausia lemia genetika ir gyvenimo būdas. Nemažai galėtų padėti savalaikė akių ligų profilaktika, deja, valstybės dėmesio tam stokojama, o ir tėveliai ne visada pakankamai rūpinasi vaikų regėjimu, ne visada atkreipia dėmesį į specialistų patarimus... Apie visa tai kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologe Aušrine Miseviče, kuri vaikų oftalmologijos srityje specializuojasi jau keliolika metų.

 

Šiandienė situacija vaikų oftalmologijoje – ką išskirtumėte, kas vaikų oftalmologus labiausiai neramina?

Vaikų oftalmologija Lietuvoje, kaip ir kitos medicinos sritys, yra puikiai išvystyta, dėl regėjimo sutrikimų besikreipiantiems pacientams teikiamos aukščiausio lygio medicinos paslaugos. Kalbant apie vaikų akių ligas, būtų galima išskirti pastebimai dažnėjančią refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) ydą – trumparegystę. Lietuvoje tokių regėjimo sutrikimų statistika nefiksuojama, tačiau pasaulio statistikoje tokia refrakcijos yda yra dažnėjanti, o, vertinant mūsų vaikų oftalmologų darbinę patirtį, taip pat galima daryti išvadą, kad šalyje trumparegių vaikų skaičius auga. Noriu pabrėžti, kad trumparegystė ne tik dažnėja, bet ir jaunėja! Jei, pavyzdžiui, prieš dešimt ar daugiau metų trumparegystė būdavo diagnozuojama vyresniems vaikams, tai pastaraisiais metais net ir pradinukams dažnai tenka vaikščioti su akiniais, nes nustatytas pablogėjęs matymas į tolį. Dar noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien trumparegystė ne tik jaunėja, bet ir, jei taip galima pasakyti, sunkėja: pacientams tenka parinkti akinių lęšius su vis didesnėmis dioptrijomis. Pavyzdžiui, jei anksčiau vaikams paprastai prireikdavo dioptrijų iki minus 3 ar 4, tai dabar situacija keičiasi į neigiamą pusę. Antai prieš mokslo metų pradžią atvyko į konsultaciją būsimasis devintokas, kuriam teko parinkti akinius net su minus 9 dioptrijomis! Negana to, jis iki šiol akinių nenešiojo, nes mama prisipažino tikėjusis, kad sutrikusį sūnaus regėjimą pavyks grąžinti pratimais. Beje, kai šiam berniukui buvo aštuoneri metai, jo regėjimas buvo minus 4 dioptrijos, ir iki šių metų tėvai nė karto nesiteikė vaiko nuvesti pas akių ligų specialistą! Mes, akių ligų gydytojai, esame susidūrę su kai kurių tėvų nuostatomis, kad vaikui akinių nešioti neverta, nesvarbu, kad prastai mato į tolį, nes esą kai sulauks pilnametystės, pasidarys lazerinę korekciją, ir bus ramu. Toks tėvų sprendimas yra pernelyg drąsus, nes ne bet koks dioptrijų dydis gali būti koreguojamas lazeriu. Jei bus nustatyta minus 9 dioptrijos, o akies ragena plona, lazerinės korekcijos, deja, padaryti nepavyks.

 

Kokios priežastys lemia – kodėl trumparegystė jaunėja, kodėl daugėja vaikų, kuriems reikalingi stipresni akiniai?

Priežastys yra puikiai žinomos – genetika ir gyvenimo būdas. Kaip žinia, polinkis į trumparegystę yra paveldimas, o jei vaikas yra trumparegis ir dar jo gyvenimo būdas netinkamas – akys nuolat gauna didelį krūvį, neturi kada pailsėti. Štai ir atsakymas, kodėl trinka rega. Dažniausiai trumparegių vaikų tėvai patys būna trumparegiai. Pavyzdžiui, mama atveda vaiką pas oftalmologą ir dėsto: pažiūrėkite, mano vaiko regėjimas tikriausiai geras, nes jis dar mažas; man rega pradėjo prastėti tik nuo 15 metu, nes tuo laikotarpiu labai daug skaičiau. Šiandien yra kitos per didelio akių krūvio priežastys – nuolatinė veikla su moderniosiomis technologijomis, pradedant mobiliaisiais telefonais ir baigiant kompiuteriais ar planšetėmis. Mes, vaikų oftalmologai, nuolat akcentuojame, kad šios modernios technikos priemonės turi neigiamos įtakos regėjimo pokyčiams, kartu pažymime, jog ne telefonas ar planšetė kalčiausi, o saiko neturėjimas: jei nesiskiriama su tokiais įrenginiais valandų valandas, jei jie nuolat yra vaiko rankose, tai yra akys dirba be poilsio, be atsipalaidavimo, – tokie veiksniai neabejotinai išprovokuoja trumparegystės išsivystymą. Ypač jei vaikui nepalanki ir genetika.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2017 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.