Skausmo medicina 2013/2

TURINYS

Aktualijos

Europiniai skausmo medicinos masteliai                           

Prasidėję burnos ir veido skausmo pažinimo metai skatina daugiau
dėmesio skirti dantų skausmui ir jį keliančioms problemoms                   

Metų kompanija

Burnos ir veido skausmas                

Odontogeninis/dantų skausmas        

Pastovus dentoalveolinis skausmas 

Degančios burnos sindromas           

Neurovaskulinės kilmės burnos ir veido skausmas      

Redakcinėse skiltyse

Kompleksinio regioninio skausmo sindromo diagnozė:
ar tikslas jau pasiektas?

Pro memoria

Profesorė Aldona Jocevičienė 1920–2013          

Edukacinis straipsnis

Sergančiojo autonominės nervų sistemos liga tyrimas  

Pranešimų tezės

Skausmas Europoje -  VIII  Europos skausmo kongresas                         

Skausmo ABC

Raynaud sindromas                         

Kompleksinis regioninio skausmo sindromas              

Kronika

XIII Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimas

Įspūdžiai iš XIII Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimo
„Skausmo medicinos atradimai“     

VIII Europos skausmo kongresas Florencijoje               

Skausmingosios diabetinės neuropatijos konferencija Frankfurte      

Skausmas ir vaistai

Optimalus vaistas ūminiam ir lėtiniam skausmui gydyti                            

Efektyvus ūminių skausmingų būklių gydymas           

Skausmo klinikinės naujienos

Vėžio sukeltas neuropatinis skausmas

 

 

Neurovaskulinės kilmės burnos ir veido skausmas

Potencialiai neurovaskulinės kilmės orofacialinis (burnos ir veido) skausmas gali pasireikšti tokiais panašiais į odontogeninio skausmo simptomais, jog didelė dalis migrena ir trišakio nervo autonomine cefalgija sergančių pacientų ieško dantų patologijos ir vartoja vaistus nuo dantų skausmo.

Kompleksinio regioninio skausmo sindromo diagnozė: ar tikslas jau pasiektas?

Perspektyvieji kompleksinio regioninio skausmo sindromo (angl. Complex Regional Pain Syndrome/Reflex Sympathetic Dystrophy – CRPS/RSD) epidemiologiniai ir natūralios eigos tyrimai turi trūkumų dėl įvairių priežasčių: ypač dėl nepakankamai aiškiai apibrėžtų kriterijų taikymo, finansavimo bei prieigos prie pakankamos apimties ir specifinių populiacijų (kadangi ši liga yra palyginti reta).

Sergančiojo autonominės nervų sistemos liga tyrimas

Profesorė Aldona Jocevičienė didelę savo mokslinės ir praktinės veiklos dalį paskyrė autonominės nervų sistemos klausimams. Sanatorijoje Druskininkuose ji įsteigė vegetologijos tyrimų laboratoriją, įvairiuose moksliniuose žurnaluose publikavo tyrimų rezultatus, skaitė paskaitas šiais klausimais gydytojams kursantams. Ir negalėjo nurimti. Kada tik ją sutiktum, jai visada rūpėjo autonominės nervų sistemos pažinimo klausimai Profesorė labai išgyveno, kad mūsų studentai medikai ir gydytojai per mažai apsišvietę ir žino apie autonominę nervų sistemą. Jau būdama garbaus, 85-ių metų, amžiaus ji parašė mokslinę monografiją „Autonominės nervų sistemos ligos“ (Technologija, Kaunas, 2005), kuri savo turiniu yra puikus vadovėlis studentams medikams, rezidentams, gydytojams. Ši knyga ir paskutinis leidinio skyrius „Sergančiojo autonominės nervų sistemos liga tyrimas“ – jos svarbiausia relikvija dabarties ir ateities medicinai... Plačiau apie tai skaitykite „Skausmo medicina“ 2013 Nr. 2

Raynaud sindromas

Raynaud sindromas pasireiškia, kai kūno galūnių, dažniausiai rankų ir kojų pirštai, keičia spalvą ir tampa skausmingi. Tai vyksta dėl to, kad reaguojant į šaltį, kartais ir nedidelį aplinkos temperatūros vėsumą ar net į stresą, spazmuoja ir susitraukia smulkiosios kraujagyslės. Daugeliu atvejų šio sindromo priežastis nėra žinoma. Kai kuriais atvejais tai yra pagrindinės ligos, pavyzdžiui, sklerodermijos, raudonosios vilkligės ar reumatoidinio artrito, simptomas.

Kompleksinis regioninio skausmo sindromas

Kompleksinis regioninio skausmo sindromas (KRSS) yra sutrikimas, kai skausmas esti stipresnis nei įprasta reakcija į kūno sužalojimą. KRSS simptomai labai individualūs ir skiriasi savo sunkumu bei trukme. Pagrindinis simptomas yra rankos ar kojos skausmas, dažnai deginantis, aštrus ar duriantis, ar dilgčiojantis. Ankstyvas gydymas dažnai yra veiksmingas gydant simptomus. Bet neretai KRSS sukelia rimtų pasekmių ir jį sunku gydyti. KRSS paplitimas – 1 iš 4000 asmenų. Susergama bet kuriame amžiuje, bet dažniausiai tarpsnyje tarp 40 ir 60 metų amžiaus asmenų. Pastaruoju metu padaugėjo sergančių KRSS paauglių ir jauno amžiaus pacientų. Nors KRSS gali išsivystyti po menkiausios traumos, dažniau jis pasireiškia po nervo sužalojimo arba kaulų lūžių.

XIII Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimas

Gegužės 3-4 dienomis šalia Platelių esančiame Paplatelės kaime vyko XIII Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimas. Jau tradicija tapusio suvažiavimo konferencijos tema - „Skausmo medicinos atradimai“.

8-asis Europos skausmo kongresas Florencijoje

Spalio 9-12 d. Florencijoje (Italija) vyko VIII Europos skausmo draugijų federacijos (EFIC) kongresas „Skausmas Europoje VIII“. Tai renginys, subūręs daugiau nei 4000 įvairių specialybių gydytojų ir specialistų (neurologus, terapeutus, anesteziologus, reabilitologus, psichologus ir kt.).

Skausmingosios diabetinės neuropatijos konferencija Frankfurte

Regioninė informacinė konferencija „Pacientų, sergančių skausmingąja diabetine neuropatija, funkcinės baigtys: paskutinės naujienos ir jų klinikinė svarba“ vyko Frankfurte prie Maino (Vokietija) š. m. birželio 13–14 d. Į ištaigingąjį „The Vestin Grand Frankfurt“ viešbutį susirinko per du šimtus dalyvių, beveik iš visos Europos. Dvi dienas prie kiekvienai šaliai skirtų apvalių stalų jie diskutavo ir sprendė aktualius skausminės diabetinės neuropatijos klausimus. Lietuvai konferencijoje atstovavo: gydytoja endokrinologė iš Klaipėdos. dr. Aleksandra Gražienė, gydytojas neurologas iš Kauno dr. Arūnas Ščiupokas, gydytoja endokrinologė iš Vilniaus dr. Lina Zabulienė, gydytoja endokrinologė iš Klaipėdos Rima Zarankienė. Konferencijos organizatorius ir fundatorius – „Lilly“ farmacijos kompanija. Konferencijos vadovas ir moderatorius – Solomon Tesfaye, MB CHB, MD, FRCP, Jungtinės Karalystės Šefildo karališkosios Halamširo ligoninės gydytojas konsultantas endokrinologas ir Šefildo universiteto diabetinės medicinos profesorius.

Optimalus vaistas ūminiam ir lėtiniam skausmui gydyti

Nepaisant didelių farmakoterapijos pasiekimų, ūminio ir lėtinio skausmo gydymas toliau išlieka problema. Ūminiam skausmui malšinti reikalingas toks pasirinkimas, kuris padėtų skausmą malšinti greitai ir efektyviai, o maksimalios vaisto dozės nesukeltų fizinio ir psichinio slopinimo, nes tai labai nepageidautina ir gali turėti įtakos bendrai organizmo būklei. Esant lėtinei skausminei būklei, reikalingas toks vaistas, kurį galima būtų vartoti palyginti mažesnėmis dozėmis, bet gana ilgai, todėl svarbu, kad jo ilgalaikis vartojimas nekeltų blogų pasekmių kitiems organams ir sistemoms. Be to, būtina nepamiršti, kad dažnai skausmą lydi įvairi gretutinė patologija, kurią taip pat reikia gydyti ilgą laiką, todėl svarbu, kad skausmą malšinantis vaistas gerai derėtų su kitais vaistais.

Efektyvus ūminių skausmingų būklių gydymas

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra nespecifiniai analgetikai, jų dažniausiai skiriama esant audinių uždegimui. Jiems būdingas nuo dozės priklausantis nuskausminamasis poveikis, o atsakas į skausmo gydymą šiais preparatais labai įvairus. NVNU veikimo mechanizmas paremtas ciklooksigenazių (COX) inhibicija ir prostaglandinų susidarymo slopinimu. NVNU skiriamas kaip pagrindinis analgetikas vienas arba kartu su adjuvantiniu analgetiku silpnam ir/ar vidutinio stiprumo skausmui malšinti.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.