Skausmo medicina 2014/1

TURINYS

Aktualijos

Docentė Dalia Skorupskienė: „Ar onkologinį skausmą gydysime
šiuolaikiškai?“                   

Didžioji daktaro siekiamybė – kad buvę pacientai nelūkuriuotų
už kabineto durų...            

Metų kampanija

Pasauliniai kovos su burnos ir veido skausmu metai    

Trišakio nervo neuralgija   

Temporomandibuliniai sutrikimai           

Persistuojantis idiopatinis veido skausmas                  

Glosofaringinė neuralgija

Pro memoria

Vytautas Kuliukas (1927–2013)            

Edukacinis palikimas

Įtaiga, hipnozė ir skausmo gydymas. Istoriniai, teoriniai ir gydymo metmenys     

Mokslinių leidinių apžvalga

Apžvalginis straipsnis

Kompleksinis regioninio skausmo sindromas: klinikinio pažinimo raida                

Celekoksibas: dar kartą apie naudą ir saugumą               

Skausmo ABC

Slaugytojo ir paciento žinynas Nr. 3      

Klubo skausmas                

Nugaros skausmas             

Skausmas ir Vaistai

Diabetinės neuropatijos diagnostikos ir gydymo aktualijos              

Nauja diklofenako forma ūminiam skausmui gydyti   

Ūminio skausmo malšinimas                  

Galvos skausmas: bendrieji diagnostikos ir gydymo principai          

Nepalankus NVNU poveikis. Aceklofenakas – saugesnė alternatyva                   

Metodinės rekomendacijos

Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija   

Kronika

Baltijos edukacinis kursas „Skausmas neurologijoje“  

Onkologinio skausmo gydymo aktualijos                    

IV Baltijos skausmo simpoziumas Taline

VII pasaulio skausmo instituto kongresas                   

Konferencija „Skausmo medicina 2014“

 

Persistuojantis idiopatinis veido skausmas

Persistuojantis idiopatinis veido skausmas (PIVS), anksčiau vadintas „atipiniu veido skausmu“, – tai pastovus veido skausmas, kuriam nebūdingos kranialinių neuralgijų savybės ir kurio negalima susieti su kitais sutrikimais.

Glosofaringinė neuralgija

Glosofaringinė (liežuvinio ryklės nervo) neuralgija – tai vienpusis skausminis sindromas, kuriam būdingi staiga prasidedantys ir pasibaigiantys elektros iškrovas primenantys skausmai, lokalizuoti ausyje, liežuvio pagrinde, tonzilių duobutėse ar po apatinio žandikaulio kampu. Daugelis šio sutrikimo požymių atitinka būdingus trišakio nervo neuralgijai.

Vytautas Kuliukas (1927 - 2013) „Linkiu, kad kiekvienas gydytojas naudotųsi skleidžiama tiesa apie skausmą“

Vienas iškiliausių Lietuvos neurologų, medicinos daktaras, docentas Vytautas Kuliukas gimė 1927 m. gegužės 7 d. Dabramisliuose, Vabalninkų valsčiuje (dabar Kupiškio r.). Mirus motinai nuo 1928 m. gyveno tėvo brolio Apolinaro šeimoje Kaune. 1940 m. baigė V. Kudirkos pradžios mokyklą, o 1949 m. Kauno 9–ąją vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigė 1953 m. jau kaip Kauno medicinos instituto absolventas. Pirmasis paskyrimas jį visam laikui susiejo su Kauno klinikomis. 1953–1956 m. Vytautas Kuliukas dirbo neurologijos klinikos klinikiniu ordinatoriumi, 1956–1960 m. – gydytoju neurologu. Nuo 1960 m. Vytautas Kuliukas – Kauno medicinos instituto mokslinio pedagoginio personalo narys, 1960–1967 m. nervų ir psichikos ligų katedros asistentas, nuo 1967 m. docentas, nuo 1975 m. – katedros neurologijos sektoriaus vadovas ir studentų mokslinės draugijos neurologijos būrelio mokslinis vadovas. 1995 m. išėjo į užtarnautą poilsį, bet neurologijos klinikoje dar dirbo iki 2000 m.

Įtaiga, hipnozė ir skausmo gydymas. Istoriniai, teoriniai ir gydymo metmenys

Žmogaus smegenys – nuostabus gamtos kūrinys. Jų veikla pažinti pradėta tik pasitelkus šiuolaikinius tyrimus: tai vis tobulėjantys KT, MR, EPKT, KEG, EKG, sukeltų smegenų potencialų tyrimas, stereotaksinės operacijos atliekant histologinius ir histocheminius tyrimus, tyrimai su įsodintais elektrodais, radioizotopiniai ir kontrastiniai, taip pat šiuolaikiniai bihevioristiniai ir psichologiniai tyrimai. Visa tai padeda naujai pažvelgti į žmogaus tikslingą veiklą, emocijas, atmintį, paneigti įvairius prasimanymus (pvz., „informacinį triukšmą“). Siame straipsnyje glaustai papasakosime apie žmogaus mentalinių funkcijų sistemą ir jos veiklą, t. y. pažintines funkcijas. Aptarsime tik reiškinius, susijusius su įtaiga, savitaiga ir hipnoze.

Kompleksinis regioninio skausmo sindromas: klinikinio pažinimo raida

Straipsnyje apžvelgiama kompleksinio regioninio skausmo sindromo klinikinio pažinimo raida, pradedant nuo pirmojo aprašymo medicininėje literatūroje XVI a. (Ambrozijus Pare) iki Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos paskelbtų diagnostikos kriterijų (2011 m.). Supažindinama su istorinėmis asmenybėmis, padariusiomis didelę įtaką sindromo pažinimo eigai, pristatomi svarbiausieji XIX a. teoriniai atradimai, nulėmę šiuolaikinę klinikinę jutimų ir skausmo sampratą. Detaliai nagrinėjamos paskutiniųjų dešimtmečių teorinės diskusijos, padėjusios suformuoti dabartinius kompleksinio regioninio skausmo sindromo diagnostikos kriterijus.

Celekoksibas: dar kartą apie naudą ir riziką

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra vieni plačiausiai pasaulyje vartojamų vaistinių preparatų. Kiekvienais metais vien Jungtinėse Amerikos Valstijose išrašoma daugiau kaip 70 mln. NVNU receptų. Apskaičiuojama, kad JAV gyventojai kasmet suvartoja daugiau nei 30 mlrd. dozių NVNU, įskaitant ir be receptų įsigytus NVNU.

Nugaros skausmas

Nugaros skausmas yra dažna problema. Nurodoma, kad paprastą nugaros skausmą, sukeltą greta stuburo esančių raumenų, sausgyslių ir raiščių patempimo, yra patyrę 4 iš 5 žmonių. Tai vadinamas nespecifinis ar mechaninis nugaros skausmas. Dažniausiai net ir netaikant gydymo toks skausmas ima silpnėti po kelių dienų ar savaičių. Jei tik įmanoma, rekomenduojama nenutraukti ir neriboti normalios kasdienės veiklos. Antra vertus, nugaros skausmas gali užtrukti, jį lydėti ir kiti simptomai. Tuomet rekomenduojama gydytojo konsultacija siekiant paneigti rečiau pasitaikančią rimtą nugaros skausmų priežastį.

Skausmo ABC. Klubo skausmas

Klubo sąnarys – rutulinis sąnarys, pasižymintis tuo, jog sąnarinė duobė (gūžduobė) yra gili ir apima daugiau nei pusę šlaunikaulio galvos. Tokia klubo sąnario sandara užtikrina ne tik plačią judesių amplitudę, bet ir didelį stabilumą – klubas retai išnyra net ir po didelių traumų. Klubo sąnarys yra apsuptas tampriu ir kietu jungiamojo audinio dangalu, kapsule, kuri stabilizuoja sąnarį. Vidinis kapsulės sluoksnis vadinamas tepaline plėve (sinovija). Ši plėvė išskiria sąnarinį skystį, kuris maitina ir tepa sąnarinius kremzlių paviršius.

Diabetinės neuropatijos diagnostikos ir gydymo aktualijos

Cukrinio diabeto (CD) sukeltas klinikinis ar subklinikinis įvairaus sunkumo nervų pažeidimas, jeigu nėra kitų veiksnių ar ligų, galėjusių lemti šią patologiją, vadinamas diabetine neuropatija (DN). DN nėra specifinis pažeidimas, priklausąs nuo cukrinio diabeto tipo, ji pasireiškia sergantiesiems įvairaus tipo CD. Šią neuropatiją sudaro grupė klinikinių sindromų, kurie atskirai ar kartu atspindi poveikį skirtingoms, pavienėms arba kelioms nervų sistemos grandims. DN ilgai, iki klinikos išryškėjimo, gali likti nediagnozuota arba pasireikšti nespecifiniais, paslėptais, lėtai progresuojančiais požymiais, pasitaikančiais sergant ir daugeliu kitų ligų (pvz., alkoholine, toksine neuropatija ir kt.).

Nauja diklofenako forma ūminiam skausmui gydyti

Pasaulyje dažniausiai gydytojų yra išrašomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. 2000 m. JAV vykdytos apklausos metu nustatyta, kad iš 44 mln. visų receptų, išrašytų 24,5 mln. pacientams, sergantiems ūminiu ir lėtiniu nugaros apatinės dalies skausmu, 16,3 proc. buvo skirti neselektyviesiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo ir 10 proc. ciklooksigenazės-2 inhibitoriams.

Ūminio skausmo malšinimas

Nėra nė vieno žmogaus, kuris nežinotų ir nebūtų patyręs, kas yra skausmas. Kol susidėliojo šiuolaikinė skausmo medicinos samprata, praėjo ne vienas tūkstantis metų. Tačiau jau nuo pat senovės buvo bet kuriam suprantama, kad skausmo jutimas sukelia priešiškumą, norą trauktis ir saugotis. Todėl skausmo malšinimas išlieka viena pagrindinių užduočių medikams.

Nepalankus NVNU poveikis. Aceklofenakas - saugesnė alternatyva

Daugelis reumatinių uždegiminių sąnarių ir minkštųjų audinių ligų, ūminis ir lėtinis skausmas ir kitos panašios patologinės būklės pirmiausia gydomos nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU). Vis dėlto NVNU vartojimas, ypač ilgesnį laiką, susijęs su galima sunkių nepageidaujamų poveikių rizika, ypač viršutinės virškinimo trakto dalies pažeidimais: pepsinių opų susidarymu ir jų komplikacijomis – kraujavimu, skrandžio perforacija bei poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.

Galvos skausmas: bendrieji diagnostikos ir gydymo principai

Daugeliu atvejų galvos skausmo diagnostikai ir gydymui nereikia nei specializuotų neurologinių įgūdžių, nei tyrimų. Detali sisteminga anamnezė – šios dažnos ir negalią sukeliančios patologinės būklės diagnostikos ir efektyvaus gydymo pagrindas.

Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija. Laukimo trukmės darbo grupė

Tyrimais nustatyta, kad pacientams, sergantiems lėtiniu skausmu, būklė blogėja laukiant gydymo. Pablogėjimas apima skausmo jutimo ir depresijos paaštrėjimą bei blogėjančią gyvenimo kokybę. Be to, Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos (TSTA) skyrių prezidentų ir kitų svarbių asmenų apklausa nurodė, kad laukimo trukmės problemos arba prieigos prie paslaugų trūkumas pasitaiko tarp daugelio tautų.

Onkologinio skausmo gydymo aktualijos

Praėjusių metų pabaigoje Kaune vyko Lietuvos skausmo draugijos ir LSMU MA Anesteziologijos klinikos organizuota mokslinė praktinė konferencija „Onkologinio skausmo gydymo aktualijos“.

VII pasaulio skausmo instituto kongresas

VII pasaulio skausmo instituto kongresas Šių metų gegužės 7–10 dienomis Mastrichte (Nyderlandai) vyko VII pasaulinis skausmo kongresas, kurį organizavo Pasaulinio skausmo institutas – WIP (angl. World Institute of Pain).

Konferencija "Skausmo medicina 2014"

Kovo 27 d. Vilniuje, „Karolinos“ centre, vyko nacionalinė konferencija „Skausmo medicina 2014“. Konferencijos organizatoriai Skausmo klinikų asociacija ir Lietuvos skausmo draugija, renginio organizatorius – Nacionalinis mokymų centras.

IV Baltijos skausmo simpoziumas Taline

Praėjusių metų lapkričio 29–30 d. Taline vyko IV Baltijos skausmo simpoziumas. Tai kas dvimetis skausmo medicinai skirtas renginys, paeiliui rengiamas kiekvienoje Baltijos valstybių. Šiemet simpoziumas sulaukė per 200 dalyvių, tarp jų buvo negausi vienuolikos atstovų delegacija iš Lietuvos. Tarp kviestinių lektorių – specialistai iš JAV, Jungtinė Karalystės, Izraelio, Danijos, Suomijos, Vengrijos, Nyderlandų, Rusijos, Ukrainos.

Baltijos edukacinis kursas "Skausmas neurologijoje"

Balandžio 24–26 d. Druskininkuose vyko Baltijos edukacinis kursas „Skausmas neurologijoje“. Tai Europos skausmo federacijos (EFIC) remiamas ir finansuotas renginys, kurį kaip projektą laimėjo Lietuvos skausmo draugija. Trijų dienų renginio kursantais buvo visų trijų Baltijos valstybių-sesių atstovai, o jų mokytojais – žymūs Europos skausmo specialistai, neuromokslų srities atstovai. Kai kurie Lietuvoje lankėsi jau ne pirmą kartą. Tai neurofiziologas prof. Manfredas Zimmermannas iš Heidelbergo, Vokietijos, dar 1973 metais įkurtos Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos vienas signatarų, neuroreabilitologas prof. Roberto Casale iš Monteskano, Italijos, garsios EFiC skausmo mokyklos, kurioje mokėsi jau ne vienas lietuvaitis, direktorius. Kitos pavardės ne mažiau garsios – tai neurologė prof. Joanna Zakrzewska iš Londono, viena žymiausių pasaulyje burnos ir veido skausmo korifėjų, trišakio nervo neuralgijos pasaulinių diagnostikos ir gydymo standartų bendraautorė, tai ir Aki Hietaharju, Suomijos Tamperės universiteto Neurologijos departamento Skausmo klinikos profesorius, Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos Neuropatinio skausmo grupės edukacinės komisijos pirmininkas.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.