PAVASARINĖ LIETUVOS SKAUSMO DRAUGIJOS KONFERENCIJA

2017-02-09

Pavasarinė LSMU Neurologijos klinikos ir Lietuvos skausmo draugijos konferencija vyko balandžio 15 d. Kaune, „Santakos“ slėnyje. Konferencijos tema – sąnarių skausmas, Tarptautinės skausmo studijų asociacijos (TSSA) paskelbta 2016 m. skausmo pažinimo tema. Konferencijos programa buvo parengta taip, kad kuo plačiau apimtų visus problemų, kurios kyla patiriant sąnariu skausmą, aspektus. Tarp dešimties konferencijos lektorių buvo net devynių specialybių atstovai. Tad sąnarių skausmo problema vertinta įvairiais požiūriais.

Konferenciją pasveikino ir dalyviams smalsumo palinkėjo LSMU Podiplominių studijų centro dekanas prof. Kęstutis Petrikonis. Įžanginį pranešimą skaitė draugijos prezidentas doc. Arūnas Ščiupokas. Jis supažindino su pagrindiniais sąnarių skausmo pažinimo klausimais, kuriuos 2016 metams kelia TSSA. O jie mums labai aktualūs! Kaip rodo nacionalinė skausmo apklausa ir sergamumo ataskaitos, sąnarių skausmas yra pirmoje vietoje tarp lėtinio skausmo sindromų. Neurologas prof. K. Petrikonis pranešime ieškojo sąlyčio taškų tarp neurologijos, reumatologijos ir skausmo medicinos. Tokio sąlyčio įrodymai – neabejotini. Pranešime akivaizdžiai buvo pateikti sąnarių ligų sukeliami neuropatinio skausmo komponentai, kuriuos svarbu pažinti, norint teisingai gydyti skausmą patiriantį ligonį. Reumatologas Mykolas Petraitis irgi pabrėžė sąnarių skausmo, ypač ūminio, mechanizmus. Jis savo specialybę apibūdino kaip savotišką sąnarių kremzlės audinyje kylančio gaisro gesinimą, tarsi dirbtų „gaisrininku“. Deja, dažnai gaisro nugesinti nepavyksta, ir jis pacientui pavirsta į nuolatos rusenantį vulkaną, kuris kartkartėmis prapliumpa liepsnos salvėmis. Pacientui sunku išgyventi nuolat besitęsiantį skausmo potyrį. Jo elgseną nulemia neišsipildę lūkesčiai, neviltis, įsitikinimai, kad nieko pakeisti nebegalima. Tai šiuolaikiniame medicinos pasaulyje sunkiai suvokiama. Kaip padėti pacientui susiorientuoti skausmo signalo labirintuose ir apie galimus skausmo valdymo būdus konferencijoje kalbėjo Nijolė Jakūbaitienė, medicinos psichologė iš Alytaus. Gal vis dėlto dabartiniais diagnostikos metodais galima skausmo signalą vizualizuoti, t. y. pamatyti ir nustatyti jo kilimo vietą, ir tuomet tinkamai suvaldyti? Apie sąnarių skausmo kilmės paieškas pranešime „Sąnarių skausmo ultragarsinė diagnostika“ kalbėjo radiologas Eduardas Keleras. Kaip visada, nepaneigiamais skaičiais ir faktais pranešimą vainikavo klinikinis farmakologas prof. Edmundas Kaduševičius. Atsakydamas į programinį pranešimo klausimą „Nesteroidinė antinocicepcija?“ prelegentas, deja, sutiko: šiandien tai kone pagrindinis pasirinkimas gydyti sąnarių skausmą. Kartu su nusivylimu profesorius pastebėjo, kad neišsipildė prieš dešimtmetį skausmo konferencijoje išsakytos viltys, jog apie 2016–2018 metus bus sukurti ir išleisti į skausmo vaistų rinką genomo pagrindu sukurti preparatai, kurie padėtų skausmą gydyti individualizuotai. Konferencijoje pranešimą skaitė ankstesnių metų dažnas draugijos konferencijų dalyvis Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas. Tiesa, tema šį kartą buvo netikėta ir originali – „Adatų terapija – mioskeletiniam skausmui“. Kol kas aiškių įrodymų trūksta, bet atrodo, kad sausos adatos metodika turi ateitį. Tai labai svarbu tiek reumatologijos, tiek sporto medicinos praktikai. Amerikoje pas žymų specialistą įvaldęs šį gydymo meną sporto gydytojas pasidalijo naujos patirties rezultatais. Į programinį konferencijos klausimą „Sąnarių skausmas – kada operuoti?“ bandė atsakyti ortopedas traumatologas dr. Justinas Stučinskas. Prelegentas nurodė, kad atranka protezavimo operacijoms gerėja kartu didėjant ir per metus LSMU klinikose atliekamų sąnarių protezavimų skaičiui. Skausmo potyrio mechanizmais paremta pacientų atranka operacijoms, atrodo, dar nėra taikoma, galbūt todėl 20 ir daugiau procentų pacientų po tokių operacijų toliau patiria nesuvaldomą skausmą. Skausmo gydytoja anesteziologė dr. Aida Kinderytė pranešime bandė išnagrinėti klausimą, kada sąnarių skausmo atvejais gali padėti invazinis gydymas. Deja, yra tik empiriniai pastebėjimai, kad sąnarių skausmą pagydyti gali „sąnarių blokas“, įrodymais pagristų duomenų nėra. Aišku, invazinio gydymo priemonės reikalingos ir yra kompleksinio sąnarių skausmo gydymo dalis.

Konferencijos metu buvo surengta skausmo kineziterapijos penkiaminutė, kurios metu teisingai į klausimą atsakę dalyviai galėjo laimėti draugijos prizą. Konferencijos programą nuspalvino ir prieš ją vykusi rėmėjo reabilitacijos, slaugos ir gydymo priemonėmis prekiaujančios firmos „Teida“ paroda-reklama. Konferencijos dalyviai galėjo susipažinti ir patys išbandyti įvairias fizioterapijos priemones, padedančias malšinti skausmą. Mokslinės programos pabaigoje vyko interaktyvi diskusija tarp prof. K. Petrikonio, prof. E. Kaduševičiaus ir doc. A. Ščiupoko. Joje buvo apibendrinti konferencijos pranešimų rezultatai, atsakyta į dalyvių klausimus.

 

Plačiau skaitykite „Skausmo medicinos“ žurnale Nr. 1, 2017

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.