KALĖDINĖ SKAUSMO DRAUGIJOS KONFERENCIJA

2017-02-09

Tradiciškai gruodžio mėn. viduryje Lietuvos skausmo draugija metus užbaigė surengusi mokslinę praktinę konferenciją. Į atnaujintų Universiteto centrinių rūmų V. Lašo auditoriją rinkosi ir draugijos veteranai, ir jaunimas. Nemažai atvyko ir „nepartiečių“, stebinčių draugijos žingsnius nuo jos kelio pradžios, kuriems skausmo pažinimo klausimai visada buvo aktualūs.

Konferencija buvo skirta pasidžiaugti su skausmu susijusiais pažinimais ir atradimais. Tai atspindėjo ir konferencijos pavadinimas „Skausmo naujienos 2016“. Skausmo naujienas pristatę lektoriai buvo tik mūsų Universiteto bendruomenės ir Lietuvos skausmo draugijos nariai, ištikimi skausmo medicinos atstovai. Konferencijoje įžanginį žodį tarė ir renginio dalyvius pasveikino LSMU prorektorius studijoms, Lietuvos skausmo draugijos tarybos narys prof. Kęstutis Petrikonis. Profesorius pasidžiaugė, kad konferencijos sugrįžta į istorinius rūmus, kur tebetvyro medicinos meno ir mokslo aura. Pirmasis pranešimą konferencijoje skaitė draugijos prezidentas docentas Arūnas Ščiupokas. Pranešimo tema – „Naujoji lėtinio skausmo klasifikacija TLK­11“. Pranešimo tikslas – paskelbti naujieną iš Tarptautinės skausmo studijų asociacijos (nuo 1994 m. docentas yra šios asociacijos tikrasis narys): patvirtintas lėtinio skausmo, arba skausmo ligos, klasifikavimas, kuris jau netrukus, 2018 m., bus įtrauktas į naują Tarptautinę ligų klasifikaciją TLK­11. Tikėtina, kad tai bus didelis postūmis skausmo medicinos plėtrai apskritai. Iki šiol skausmo kaip simptomo, sindromo ar ligos registravimo nebuvo, ir statistikos medicininėse ataskaitose tai neatsispindėjo. Tiesa, koduoti galima pagal TLK­10 ir šiandien, bet jokios kodavimo sistemos ir galimybės rinkti statistikos duomenis nėra. Iš tikrųjų pagal atliktus tyrimus spėjama, kad skausmo liga Lietuvoje serga mažiausiai penktadalis suaugusiųjų. Antroji konferencijos lektorė Lietuvos skausmo draugijos viceprezidentė LSMU Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio gydytoja Liuda Brogienė istorijon nuėjusiais metais į Lietuvą parvežė ne vieną ir ne dvi naujienas. Visos jos susijusios su 2016 m. stažuotėse aplankytais geriausiais Izraelio, Anglijos, Vokietijos skausmo medicinos centrais. Viską apžvelgti trumpame pranešime nebuvo lengva, bet jo tema turbūt geriausiai atspindėjo tai, kokią išvadą iš kelionių buvo galima padaryti, – tai daugiadalykis lėtinio skausmo valdymas. Stažuotėse aplankytos šalys – pripažintos skausmo medicinos lyderės. Jų centruose akivaizdžiai įsitikinta draugijos ne vieną kartą pabrėžta tiesa – lėtinio skausmo klinikos ir centrai turi funkcionuoti daugiadalykiu (multidisciplininiu) principu. Tik tada pagalba skausmo ligą patiriantiems pacientams yra visapusiška ir veiksminga. Naujienas iš 16­ojo pasaulio skausmo kongreso, vykusio Jokohamoje (Japonija), pristatė LSMU Onkologijos ir hematologijos instituto docentė Dalia Skorupskienė. Prelegentė pastebėjo, kad jai pačiai naujienų kongrese pavyko atrasti nedaug, o tai susiję su labai ribotomis galimybėmis vykdyti klinikinius tyrimus onkologijos srityje, tačiau kai kurios žinios auditorijai neabejotinai buvo įdomios. Pabrėžti šie dalykai: vėžio gydymas gali ne tik sumažinti, bet padidinti skausmą; paliatyvioji spindulinė terapija yra veiksminga esant metastazių kauluose, galvos smegenyse sukeltam skausmui; vėžinio skausmo gydymas vaistais grindžiamas PSO „kopėčių“ principu, tačiau reikia vengti kodeino ir kt. Docentė pritarė minčiai, kad vis dar mažai gydytojai praktikai pažįsta vėžinio skausmo proveržius, jie neregistruojami medicinos dokumentuose. Profesorius Kęstutis Petrikonis kaip visada savo pranešimuose pristatė skausmo naujieną – šį kartą kaklo ir galvos skausmo tema. Kalbėta apie dažnai prieštaringai vertinamą kaklo ir pakaušinės srities skausmo sindromą. Paskaitos pradžioje akcentuota, kad menama anatominė sritis turi savo atskirą filogenezę. Ši sritis turi bendrą nervų, kraujagyslių anatomiją ir fiziologiją. Todėl kaklo ir galvos skausmo kilmė gali būti tiek cervikogeninė, tiek miogeninė, tiek vaskulinė, o gali būti ir galvos skausmo ligų, pvz., migrenos ar klasterinio galvos skausmo požymis. Mokslinę konferencijos dalį pranešimu „Sąnarių skausmo naujienos Europos skausmo simpoziume“ baigė docentas Arūnas Ščiupokas. Jis buvo skirtas ir besibaigiantiems Pasauliniams sąnarių skausmo pažinimo metams. Naujienos atkeliavo iš Dubrovniko (Kroatija), kur vyko minėtas simpoziumas. Apie sąnarių skausmą galima kalbėti daug ir neišsemiamai, tačiau naujienos buvo susistemintos maždaug taip: sąnarių skausmas gali turėti labai individualią klinikinę charakteristiką; jis būna vietinis arba išplitęs; turi neuropatinį arba miopatinį komponentus; atsižvelgiant į uždegimo proceso požymius, gydymas turi būti derinamas pagal skausmo paros ritmą; iš nemedikamentinių metodų svarbiausi judėjimas ir mankšta yra nepakeičiama sąnarių skausmo gydymo sudedamoji dalis.

 

Plačiau skaitykite „Skausmo medicinos“ žurnale Nr. 1, 2017

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.