ACEKLOFENAKO VEIKSMINGUMAS GYDANT LĖTINĮ SĄNARIŲ SKAUSMĄ

2017-02-09

Prabėgo 2016-ieji, sąnarių skausmo pažinimo metai, tačiau labiausiai paplitęs lėtinio skausmo sindromas niekur nedingo, jo smarkiai žalojanti jėga toliau vargina ir funkcinį neįgalumą sukelia milijonams žmonių pasaulyje. Vis dėlto Tarptautinės skausmo asociacijos vykdoma kasmetinė kampanija turėjo didelės svarbos visuomenei geriau pažinti, o profesionalams sėkmingiau įgyvendinti įvairias priemones, kurios sumažina sąnarių skausmo pasekmes. Gydant lėtinį sąnarių skausmą, vaistai ir toliau išlieka svarbiausias pasirinkimas, o nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – pirmieji iš jų. Aktyvus 2016 metų kampanijos dalyvis buvo aceklofenakas siųsta informacija, kad tai „saugus, efektyvus, derus“ pasirinkimas, kartu pabrėžiant sąnarių skausmui svarbų stiprų chondroprotekcinį poveikį ir išskirtinį saugumą, kuris yra penkis kartus didesnis už diklofenako atsižvelgiant į kraujavimą iš virškinimo trakto. Kuo gi paremtos tokios drąsios žinutės apie aceklofenaką?

 

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) skiriami ūminiam ir lėtiniam skausmui bei uždegimui malšinti daugelį metų ir yra vieni dažniausiai vartojamų vaistų pasaulyje. Nepaisant šių vaistų veiksmingumo, jie sukelia daug nepageidaujamų reakcijų, įskaitant virškinimo trakto išopėjimą, kraujavimą, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimą, toksinį poveikį inkstams. NVNU veikimas ir nepageidaujamos reakcijos priklauso nuo jų selektyvumo ciklooksigenazėms. Aceklofenakas – fenilacetinės rūgšties derivatas, kaip ir kiti NVNU, blokuoja ciklooksigenazės-1 (COX-1) ir ciklooksigenzės-2 (COX-2) fermentus, atsakingus už prostaglandinų sintezę, o tai lemia uždegimą ir skausmą malšinantį poveikį. Tačiau aceklofenako sukeliamas COX-2 fermentą blokuojantis poveikis yra labai stiprus, o COX-1 – labai silpnas. Taigi aceklofenakas priskiriamas selektyviesiems COX-2 inhibitoriams, jis yra artimas koksibams (rofekoksibui, celekoksibui ir kt.). Kadangi COX-1 fermentas atsakingas už virškinimo trakto gleivinę apsaugančių gleivių sekreciją, palaiko trombocitų agregaciją, silpnai COX-1 slopinantis aceklofenako poveikis lemia labai veiksmingą apsaugą skrandžio ir virškinimo trakto gleivinei. Priešingai nei COX-1, COX-2 fermento audiniuose yra labai mažai, o jo kiekis smarkiai padidėja pasireiškus uždegimui.

Dėl selektyvaus ir stipraus COX-2 slopinančio poveikio aceklofenakas efektyviai slopina uždegimo mediatorių prostaglandinų (PGE2) sintezę ir mažinti uždegimą. Be to, jis slopina ir kitų uždegimo medžiagų (Il-1ß, Il-6, TNF) aktyvumą, sumažina neutrofilų migraciją ir adheziją. Nustatytas ir laisvųjų radikalų susidarymo slopinamasis poveikis, taigi aceklofenakas pasižymi ir antioksidaciniu veikimu. Aceklofenako farmakodinamikos pagrindas – daugiafunkcis veikimo mechanizmas, garantuojantis gerą skrandžio gleivinės apsaugą bei vaisto saugumą ir stiprų uždegimą slopinantį poveikį bei vaisto efektyvumą. Suvartotas aceklofenakas greitai ir visiškai absorbuojamas, o didžiausia koncentracija plazmoje susidaro per 1,25–2 val. Aceklofenakas stipriai jungiasi su plazmos baltymais (>99 proc.). Daugiausia vaisto išsiskiria su šlapimu (70–80 proc.), išsiskyrimo pusinis laikas – 4 val. [1]. Aceklofenako sąveika su kitais vaistais tokia pati kaip kitų NVNU: gali sąveikauti su antikoaguliantais, ciklosporinu, diuretikais, antibiotikais chinolonais, ličio preparatais, digoksinu, metotreksatu [2, 3].

Dar vienas aceklofenako poveikis, kuris kitiems NVNU yra mažiau būdingas, –kremzlių apsauga (chondroprotekcija). Aceklofenakas ne tik iki 90 proc. slopina PGE2 sintezę kremzlėje ir sinovijos membranoje, bet ir veikia gliukozamingliukano (GAG) sintezę. Kremzlės audinio laboratoriniais tyrimais (35 mėginiai) buvo nustatyta, kad, vartojant aceklofenaką, suaktyvėja GAG sintezė, GAG sintezės slopinimo nenustatyta nė viename mėginyje. Tuo tarpu, skyrus diklofenako (29 mėginiai), GAG sintezė suaktyvėjo tik dviem atvejais, o naprokseno – nesuaktyvėjo apskritai [4]. Vėlesni GAG koncentracijos kremzlėje lyginamieji tyrimai patvirtino, aceklofenakas akivaizdžiai pranoksta diklofenaką, naprokseną ir ibuprofeną.

Aceklofenako saugumas virškinimo traktui įrodytas daugeliu tyrimų. Lyginamojo trylikos NVNU tyrimo duomenimis (2002 m.), pagal kraujavimo iš viršutinės virškinimo trakto (VT) dalies dažnumą aceklofenakas yra palankiausias iš visų NVNU. Kraujavimas iš VT skyrėsi reikšmingai: nuo 1,7 (aceklofenakas) iki 25,8 atvejų 1000 asmenų [5, 6]. Kraujavimo iš VT stebimųjų tyrimų sisteminė apžvalga ir metaanalizė (2012 m.) atskleidė, kad aceklofenakas išlieka lyderiu pagal saugumą virškinimo traktui [7]. Atlikus atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų sisteminę apžvalgą dėl galimo NVNU hepatoksiškumo, aceklofenakas į šį sąrašą nepateko, vartojant šį preparatą, padidėjusio aminotransferazių aktyvumo nenustatyta [8]. Aceklofenako toleravimas virškinimo trakto atžvilgiu gydant osteoartritą ir reumatoidinį artritą buvo ženkliai geresnis nei piroksikamo ir tenoksikamo [9, 10]. Palyginus visuminį (odos reakcijos, kepenų funkcija, virškinimo traktas) aceklofenako toleravimą su diklofenaku gydant kelio sąnario osteoartritą, nustatyta, kad aceklofenakas buvo du kartus pranašesnis [11]. Kitame klinikiniame tyrime nustatyta, jog, vartojant aceklofenaką, nepageidaujamų VT reiškinių buvo reikšmingai mažiau nei vartojant diklofenaką (10,6, palyginti su 15,2 proc.; p < 0,001). Dažniausiai pasitaikę šalutiniai reiškiniai: dispepsija (5,4, palyginti su 6,7 proc.; p = 0,017), pilvo skausmas (2,5, palyginti su 4,4 proc., p < 0,001), viduriavimas (1,5, palyginti su 3,6 proc.; p < 0,001) ir pykinimas (1,6, palyginti su 2,4 proc.; p = 0,01). Be to, dėl pykinimo, pilvo skausmo ir viduriavimo aceklofenako vartojimas buvo nutrauktas rečiau nei diklofenako (46,65 ir 41; p < 0,001) [12

 

Plačiau skaitykite „Skausmo medicinos“ žurnale Nr. 1, 2017

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.