16-OJO PASAULIO SKAUSMO KONGRESO JAPONIJOJE PAMOKOS

2017-02-09

2016 m. rugsėjo mėn. 26–30 d. Jokohamoje (Japonija) vyko 16-asis Pasaulio skausmo kongresas. Tai kasdvimetis Tarptautinės skausmo studijų asociacijos (angl. IASP) renginys, pritraukiantis skausmo medicina gyvenančius ir besidominčius specialistus iš viso pasaulio. Jis pirmą kartą buvo surengtas Azijos žemyne. Pagrindinis pasaulio renginys visuomet pristato skausmo srities perspektyviausių tyrimų ir gydymo galimybes, jis skirtas tiems, kurie tik pradeda skausmo pažinimo kelią, ir tiems, kurie siekia atnaujinti įgūdžius ir žinias. Tai daugiadalykis kongresas, skirtas mokslininkams, gydytojams, psichologams, gydytojams odontologams, slaugytojams, kineziterapeutams, vaistininkams, dėstytojams, mokslo darbuotojams, studentams, stažuotojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams. Šiemet į kongresą susirinko 4400 delegatų, o dalyvių sąraše buvo ir trys Lietuvos skausmo draugijos nariai: doc. Dalia Skorupskienė, prof. Kęstutis Petrikonis ir šių eilučių autorius, kuriam pasaulinis kongresas jubiliejinis – dešimtasis, o pirmas kartas buvo dar 1993 m. Paryžiuje, kur vyko septintasis kongresas.

                     

Mokslinės programos tinklelis

16-ojo Pasaulio skausmo kongreso programa savo struktūra mažai kuo skyrėsi nuo nusistovėjusios pastaruosiuose kongresuose. Pirmoji diena dar iki oficialios pradžios buvo skirta tobulinimosi kursams. Kursuose visuomet pateikiama naujausia medžiaga praktikams, kas naujo pasiekta per kelis metus nuo buvusio kongreso. Kiekvieno dalyvio svajonė šiuose kursuose dalyvauti, o jei nepavyksta – bent įsigyti atskirai leidžiamą pasitobulinimo kursų medžiagą, kuri ir šį kartą parkeliavo į Lietuvą, draugijos bibliotekoje su ja gali susipažinti kiekvienas draugijos narys. Šioje medžiagoje tokios temos: ūminis pooperacinis skausmas, vėžinis skausmas, skausmui skiriamų vaistų farmakologija, galvos skausmas ir migrena, skausmo genetika ir epigenetika, neuropatinis skausmas, lėtinio skausmo alternatyvi medicina ir daugelis kitų. Kursų dalyviai ir kiti delegatai, užsiregistravę podiplominių kreditų rinkimo sistemoje, juos rinkdavo dalyvaudami sesijose „nepastebimai“ viskas buvo elektronizuota kongreso dalyvio kortelėje. Apskritai, visur buvo daug elektronikos, į mobiliuosius nuolat ėjo žinutės iš kongreso organizatorių, socialinių tinklų ir t. t. Ir nenuostabu – tai Japonija.

                      Kiti svarbiausieji kongreso renginiai

Kongreso atidarymas, kaip ir visas kongresas, vyko Pacific kongresų rūmuose, stovinčiuose gražioje vaizdingoje vietoje, vandens apsuptyje, netoliese nuo didžiausio Japonijoje uosto. Atidaryme kalbų nebuvo, bet... skambėjo būgnai. Žymiausias šalies būgnininkų orkestras surengė įspūdingą šou, kurį stebėję delegatai ne kartą palydėdavo šūksniais ir ovacijomis. Kitą ir dar tris dienas vyko darbinė kongreso dienotvarkė: rytinės ir popietinės plenarinės sesijos (apie jų mokslinį turinį atskirai) bei mokomieji-moksliniai seminarai ir stendinių pranešimų pristatymo sesijos tarp ir po jų. Paskutinę kongreso dieną vyko generalinė IASP asamblėja, kurioje iš prof. Detlef Treede (Vokietija) asociacijos vairą dviem metams perėmė naujoji prezidentė prof. Judita Turner (JAV). Tarp įvairių darbinių klausimų asamblėjoje buvo patvirtinti devyni asociacijos garbės nariai, tarp kurių – ne vieną kartą Lietuvoje viešėjęs dr. Chris Wells iš Jungtinės Karalystės. Jam šis vardas buvo suteiktas ir už ilgalaikį vadovavimą pasaulyje garsiam Liverpulio Valtono skausmo medicinos centrui, ir už pastangas patvirtinant Europos skausmo medicinos diplomą. Beje, bendraujant su dr. Wells iškilmingos kongreso vakarienės metu, jis ne kartą prasitarė, kad šiame jo nuopelne yra dalis Lietuvos, mat galimybę sukurti europinį skausmo medicinos diplomą jis galėjo tik būdamas EFIC prezidentu, o jį rinkimams į šį postą pasiūlė Lietuvos skausmo draugija.

Plenarinių sesijų mokslinė programa kaip visada pristatė naujienas ir pažvelgė, kur link eina skausmo medicina. Neatsitiktinai pirmoji plenarinė sesija prasidėjo ne tik nuo sveikinimo žodžių, bet ir nuo trumposios spaudos konferencijos Vienuoliktosios tarptautinės skausmo ligų klasifikacijos (ICD-11) klausimu. Pasaulinės sveikatos organizacijos atstovai viešai pranešė, kad naujoji klasifikacija bus oficialiai priimta 2018 m. gegužės mėn., o joje atskiru poskyriu klasifikuotas ir lėtinis skausmas, skausmo liga. Apskritai ICD-11 ir lėtinio skausmo klasifikacijos tema kongrese buvo labai jaučiama. Tai nebuvo atsitiktinumas: šios klasifikacijos iniciatorius prof. D. Treede, IASP darbo grupės, kuri dirbo šiuo klausimu daugiau kaip penkerius metus, vadovas, o kongreso Japonijoje metu – ir IASP prezidentas.

Ką sako naujoji skausmo klasifikacija

Tai visai nauja kokybiškai skausmo klasifikavimo ir kodavimo sistema, lyginant su ICD-10 klasifikacija, kurioje skausmas yra nesistemingai išblaškytas kaip simptomas poskyryje, skirtame ligų ir traumų simptomams. Naujojoje klasifikacijoje skausmas turės savo aiškią vietą 21-ojo skyriaus poskyryje, skirtame simptomams, požymiams, klinikiniams radiniams, niekur neklasifikuotiems, ir atskirą bendrą kodą, skirtą lėtiniam skausmui (skausmo ligai) – MJ2D.1. Toliau lėtinis skausmas suskirstytas ir koduojamas septyniose kategorijose: pirminis lėtinis skausmas, vėžinis skausmas, pooperacinis ir potrauminis skausmas, antrinis raumenų-griaučių skausmas, antrinis visceralinis skausmas, neuropatinis skausmas, galvos ir veido–burnos skausmas. Iki naujos klasifikacijos įsigaliojimo laiko liko visai nedaug, jos pažinimo procesą reikia jau pradėti. Pirmą žingsnį žengė ir Lietuvos skausmo draugija, gruodžio mėn. konferencijoje surengusi naujos klasifikacijos pristatymą.

                     

Plačiau skaitykite „Skausmo medicinos“ žurnale Nr. 1, 2017

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.