EUROPOS SKAUSMO MEDICINOS DIPLOMAS

2017-07-04

Lėtinis, nenumalšinamas skausmas yra didžiausia neišspręsta problema pasaulyje. Ji yra universali, nepriklauso nuo amžiaus, lyties, rasės, socialinės klasės, neturi geografinių sienų. Ji sukelia grandiozinius kaštus – finansinius, nepakeliamą naštą ir sumenkėjusią gyvenimo kokybę tam, kas jį patiria, jo/jos šeimai ir artimiesiems. Skausmo ligos apytikrė kaina yra labai artima tokioms kategorijoms, kaip širdies ir kraujagyslių ligos ar vėžys. Lėtinio skausmo atvejai dažnėja su amžiumi; pastaruoju metu gerėjant gydomosios ir prevencinės medicinos rodikliams ir kaip to pasekmei – gyvenimo amžiui. Tikėtina, kad lėtinio skausmo problemų netolimoje ateityje tik daugės.

Skausmas yra dažniausia priežastis, dėl ko pacientai kreipiasi į savo šeimos gydytoją, taip pat dažna priežastis, dėl ko juos apžiūri specialistas. Tačiau, nors egzistuoja aiškios rekomendacijos, kaip vertinti ir valdyti ūminį ir vėžinį skausmą, jos nėra visada pritaikomos, kas taip pat palaiko nereikalingas kančias. Lėtinio skausmo supratimas ir valdymas yra ženkliai sudėtingesnis, o problemos kyla dėl supratimo apie biopsichosocialinį požiūrį stokos, taip pat dėl vienų nepakankamo gydymo, o kitų – dėl perdėtų pastangų gydant pacientą. 

Pastaraisiais metais „Skausmo medicina“ iškilo kaip atskira akademinė disciplina su aiškiai nubrėžtais tikslais ir uždaviniais. Ji koncentruojasi į kompleksinių skausmo problemų valdymą, taikant daugiadalykį požiūrį. Sveikatos priežiūros valdininkai eilėje Europos šalių pradėjo kurti ir vykdyti programas, skirtas specialistų skausmo medicinos srityje mokymui ir sertifikavimui. Atėjo metas praplėsti skausmo specializacijos apimtis ir pasiekti, kad visa Europa taikytų vienodais standartais parengtą ir suderintą skausmo specialistų mokymo ir sertifikavimo programą.

Bendri europiniai mokymo ir sertifikavimo standartai iš vienos pusės užtikrins aukštesnę profesinę priežiūrą, jos kokybę ir vienodumą. Tokie standartai taip pat paskatins specialistų ir ne specialistų pripažinimą, kad išnyks ribos, kada pacientas, patiriantis kompleksinį lėtinį skausmą, turėtų būti siunčiamas gydyti skausmo specialistui. Galiausiai šie standartai sukurs gausą mokytų ir kvalifikuotų specialistų, kurie taps kelrodžiais ir lyderiais tokios srityse, kaip terapinių priemonių kūrimas, išteklių paskirstymas, skausmo tyrimai, etiniai klausimai ir visuomeninė politika valdant lėtinį skausmą.

Europos skausmo federacija EFIC yra daugiadalykė profesinė skausmo tyrimų ir medicinos sričių organizacija, susidedanti iš 37 Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos (IASP) skyrių, kurie yra patvirtinti kaip oficialus IASP atstovas kiekvienoje šalyje. Įkurta 1993 metais, EFIC turi savo konstituciją, kuri reprezentuoja 37 Europos šalis ir beveik 20 tūkst. gydytojų, skausmo teoretikų, slaugytojų, fizioterapeutų, psichologų ir kitų sveikatos priežiūros atstovų visoje Europoje, kurie domisi skausmo valdymu ir tyrimais. Daugiau informacijos galima rasti tinklapyje: www.efic.org

Mes suprantame, kad dauguma klinicistų sutinka pacientų, patiriančių skausmą, ir jaučiame, kaip svarbu, kad jie visi turėtų kuo daugiau žinių, kaip vertinti ir valdyti skausmą. Mes taip pat išreiškiame, kad gyvybiškai svarbu yra skausmą valdyti daugiadalykiu principu; taigi mes paruošėme šią programą visiems klinicistams ir diplomą visiems gydytojams.

Būdama visos Europos skausmo medicinos mokymo ir sertifikavimo standartų kūrimo procese, EFIC šiuo metu turi: 1) teorinės ir taikomosios skausmo medicinos žinių mokymo programą; 2) subspecialybinio kurso mokymo programą, kuri padės kandidatams vadovo priežiūroje įgyti reikiamą klinikinę patirtį ir „Skausmo medicinos“ profesinio pripažinimo pažymėjimą. Kai kuriose šalyse gali būti pritaikytas alternatyvus terminas, kaip antai „kompetencija“. Tipiška tokių mokymo programų trukmė bus dveji metai, įskaitant praktinį mokymą, nors šis periodas gali būti pakoreguotas.

 

Skausmo medicinos praktikos apimtis

Skausmo medicinos specialybė siejasi su skausmo studijomis žvelgiant iš biopsichosocialinės perspektyvos. Kliniškai tai apima asmenų, patiriančių skausmą, vertinimą, gydymą ir reabilitaciją. Ši sritis remiasi trimis svarbiausiais klinikiniais klausimais:

  • Ūminis skausmas – pooperacinis, potrauminis, medicininių būklių ūminio skausmo epizodai.
  • Su vėžiu susijęs skausmas – skausmas dėl auglio invazijos ir kompresijos; skausmas, susijęs su diagnostinėmis ir gydomosiomis procedūromis; skausmas, susijęs su vėžio gydymu.
  • Lėtinis neonkologinis skausmas – apima daugiau kaip 200 būklių, aprašytų IASP taksonomijoje.

Šios mokymo programos tikslas yra apibrėžti reikalingą mokymąsi, mokymą ir vertinimą, kurio reikia siekiant parengti skausmo medicinos diplomo kurso programą Europos gydytojams.

Mokymo programos tikslai:

  • Aprašyti klinikinę praktiką, būtiną gydytojui skausmo medicinos specialistui, įskaitant žinias į plotį ir gylį, įgūdžių apimtis, ir profesinę elgseną, reikalingą kokybiškai paciento priežiūrai.
  • Mokymų vadovams ir kitiems asmenims, įtrauktiems į mokymo programą, pateikti rekomendacijas, būtinas kursantų praktiniams įgūdžiams įsisavinti.
  • Pastūmėti kursantus savarankiškoms studijoms, nurodant aiškius reikalavimus.
  • Palaikyti reguliarius ir produktyvius kontaktus tarp kursantų ir jų vadovų pagal tam tikro formato vertinimą ir grįžtamąjį ryšį darbo vietoje.
  • Patikrinti standartų tvarumą ir išeitis įvairiose įstaigose, Europos šalyse.
  • Turėti galimybę palyginti tarptautines mokymo programas atsižvelgiant į patirties, mokymo ir vertinimo standartus.
  • Nustatyti bazines žinias ir įgūdžius, reikalingus patvirtinti, kad kursantai yra pasiruošę pradėti mokymo programą.
  • Pateikti sąlygas, kokiomis apimtimis bus vykdomas podiplominis profesinis tobulinimas.

Mokymo programos skyriai:

  • Skausmo medicinos pagrindai.
  • Skausmo medicinos vaidmenys praktikoje.
  • Skirtingų skausmo tipų valdymas.
  • Specialios pacientų populiacijos.

Skyrius „Skausmo medicinos pagrindai“ sukurtas siekiant informuoti kandidatus ir kursantus apie žinias ir įgūdžius, kurie įsisavinami kurso programoje. Kursantai gali būti baigę arba studijuoti pirminėje anesteziologijos, psichiatrijos, reabilitacinės medicinos sričių rezidentūroje, gali dirbti gydytoju ar chirurginėse specialybėse (neurologija, reumatologija, ortopedija, neurochirurgija ir kt.) ar bendrojoje praktikoje. Mokymosi rezultatų pasiekimai skyriuje „Skausmo medicinos pagrindai“ užtikrina, kad kursantai yra pasirengę remtis jų esamos specialybės medicininiais gebėjimais.

Mokymo programos pagrindiniais kūrimo principais buvo pabrėžtinumas, kad kursantus reikia tobulinti visuose profesiniuose vaidmenyse. Remiantis Kanados karališkosios gydytojų ir chirurgų kolegijos Can/MEDS struktūra, skausmo medicinos vaidmenys praktikoje buvo kuriami siekiant pabrėžti pirmiausia praktikoje biopsichosocialinę orientaciją, mažiau – siaurą biomedicininę. Šis skyrius apima tokius klausimus, kaip klinicistas, profesionalas, mokslininkas, komunikatorius, bendrautojas, vadybininkas ir sveikatos patarėjas. Klinicisto vaidmuo, kuris išreiškia įgūdžius ir įsitikinimus, reikalingus gydytojui, kuris dirba su skausmo pacientais, bei žinias, kaip tuos įgūdžius įgyvendinti, yra kito skyriaus „ Įvairių tipų skausmo valdymas“ turinys.

Skyrius „Įvairių tipų skausmo valdymas“ yra skirtas mokymui ir studijoms, skirtoms specifiniams skausmo medicinos klausimams. Šio skyriaus temos yra parinktos pagal sritis, kuriose skausmo specialisto, kaip eksperto, uždaviniai yra pirmaeiliai. Jie nėra skirti apimti skausmo medicinos disciplinai visapusiškai, greičiau ją integruoti. Pavyzdžiui, temos „Neuropatinis ir su juo susijęs skausmas“ papildo skausmo medicinos praktikos sritis, kada tai persidengia su tokiomis temomis, kaip „Kaklo ir nugaros skausmas“, „Fibromialgijos sindromas ir išplitęs lėtinis skausmas“. Svarbu, kad temos šiame skyriuje yra studijuojamos kartu su skausmo medicinos vaidmenimis praktikoje.

Plačiau apie tai skaitykite „Skausmo medicina“ 2017 Nr. 2

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.