Lėtinis pochirurginis skausmas: apibrėžimas, išraiška ir prevencija

2017-06-21

Lėtinio pochirurginio skausmo (LPCS) darbinį apibrėžimą pasiūlė Macrae [8] ir vėliau peržiūrėjo Werner [15]:

  • Skausmas, besitęsiantis ne mažiau kaip tris mėnesius po operacijos (įvairūs autoriai siūlo trukmės ribas nuo dviejų iki šešių mėnesių).
  • Skausmo nėra prieš operaciją arba skausmas pasireiškia skirtinga išraiška ar padidėjusiu intensyvumu po operacijos.
  • Lokalizacija yra susijusi su operacija arba nustatoma skausmo atspindžio srityje.
  • Kitos galimos skausmo priežastys yra paneigtos (t. y. vėžys, infekcija).

 

LPCS tapo sveikatos prioritetine sritimi ir yra numatyta jį įtraukti į naujai ruošiamą Tarptautinių ligų klasifikaciją, TLK-11 [13].

LPCS dažnumas ir rimtumas svyruoja reikšmingai priklausomai nuo tyrimų metodologijos (įskaitant tai, kaip tas apibrėžta):

  • LPCS pasitaiko maždaug vienam ar dviem iš 10 operuotų pacientų ir yra nepakeliamas maždaug vienam po 100 operacijų. Dideliame apžvalginiame tyrime nustatyta, kad 2,2 procentai pooperacinio skausmo pacientų patyrė stiprų LPCS (t. y. pagal skaičių reitingavimo skalę didesnis nei 6, skaičiuojant nuo 0 iki 10) per metus po chirurgijos [5].
  • Chirurginės procedūros tipas turi įtakos tiek LPCS dažnumui (t. y. 35 proc. po torakotomijos ir krūtų chirurgijos, 20 proc. po kelio protezavimo ir 10 proc. po klubo protezavimo) ir jo intensyvumui (t.y. sąnario protezavimo atveju yra didesnis nei po ginekologinių ar visceralinių operacijų).
  • Laparoskopinės procedūros ar minimaliai invazyvios technikos yra susijusios su panašiu LPCS dažnumu (po cholecistektomijos, histerektomijos) ar tik labai mažesniu dažnumu (mastektomija, kirkšnies išvaržos operacija). 
  • LPCS dažnumo rodikliai yra panašūs taikant atitinkamas procedūras stacionaro ar ambulatorijos sąlygomis [4, 7].
  • Detalus LPCS dažnumo ir intensyvumo patikslinimas būtinas tokioms pacientų grupėms, kaip vaikai ar asmenys, turintys pažintinių funkcijų sutrikimų [12].
  • LPCS paprastai susideda iš abiejų – nocicepcinio ir neuropatinio skausmo komponentų.
  • Neuropatinio skausmo požymiai nustatomi maždaug 30 proc. pacientų, patiriančių LPCS, o paplitimas svyruoja priklausomai nuo operacijos tipo (t. y. didesnis po torakotomijos ar mastektomijos, mažesnis po klubo ar kelio protezavimo) [4, 6].
  • LPCS skausmo paplitimo rodikliai taip pat priklauso nuo to, koks atrankos instrumentas tam buvo panaudotas [6].
  • Nervo pažaida yra svarbus rizikos veiksnys, bet jis ne vienintelis neuropatinio skausmo atsiradimui; dalinės nervo pažaidos visada reikia stengtis išvengti pasirenkant tausojančias pjovimo technikas ten, kur tai įmanoma [9].

LPCS prognozavimas teoriškai leidžia panaudoti prevencinių taikinius atskiriems pacientams, kurie yra rizikos zonoje:

-          Klinikiniai požymiai leidžia prognozuoti LPCS riziką maždaug 70 proc. atvejų [11]: chirurgijos tipas, amžius, fizinė ir psichinė sveikata bei ikioperacinis skausmas (operacijos ar kitoje vietoje).

-          Perspektyvioji rizikos veiksnių analizė [1] nustatė penkis esminius prognozės veiksnius: emocinis persitempimas, ikioperacinis skausmas operacijos vietoje, kitas lėtinis perioperacinis skausmas (pvz., galvos skausmas), ūminis pooperacinis skausmas, gretutiniai stresiniai simptomai, kaip antai drebulys, nerimas, sutrikęs miegas (įskaitant pažabojimą ar gydymą vaistais paskutinių dviejų simptomų).

-          Ikioperacinis opioidų vartojimas didina LPCS riziką pagal rizikos santykį iki 2,0 (95 proc. pasikliautinasis intervalas, 1,2–3,3) [14].

-          Pooperacinis skausmas yra svarbus požymis išsivystant LPCS, ypač stipraus skausmo po operacijos trukmė, t. y. labai stipraus skausmo patiriamo laiko visuma, kas yra svarbiau už, pavyzdžiui, vienkartinį stipraus skausmo piką [5].

-          Ankstyvas neuropatinis skausmas leidžia prognozuoti neuropatinį LPCS [9].

 

Tačiau, kaip ir dauguma klinikinių riziką perspėjančių instrumentų, šie ankstesnieji radiniai neturi gero specifiškumo ar sensityvumo, todėl labiau matomi kaip platūs patarimai nei kaip precizinės formulės. Iki šiol genetinių rizikos veiksnių paieška davė neigiamus rezultatus [11].

 

Plačiau apie tai skaitykite „Skausmo medicina“ 2017 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.