Naujagimių skausmo vertinimas ir naujagimių skausmo vertinimo skalės ALPS-Neo validizavimas Lietuvoje

2018-06-04

Emilė Meškelevičiūtė1, Marija Krutulytė1, Vilma Ivanauskienė2, prof. dr. Rasa Tamelienė3

1 LSMU Medicinos akademija, 2 LSMU MA Neonatologijos klinika, Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius, 3 LSMU MA Neonatologijos klinika

 

Naujagimiai patiria skausmą ar stresą atliekant įvairias medicinos procedūras. Daugėja įrodymų, jog skausmo valdymas naujagimystėje svarbus tolesnei naujagimio raidai. Naujagimių skausmo intensyvumą vertinti sunku dėl negebėjimo verbalizuoti skausmą, tačiau skausmą vertinti yra būtina, norint slopinti skausmą ir įvertinti malšinimo efektyvumą. Egzistuoja daugybė validizuotų skausmo vertinimo skalių, tačiau jos skirtos vertinti skirtingiems naujagimiams ir vienos skalės, tinkamos visiems naujagimiams kiekvienu atveju, nėra. ALPS-Neo neišnešiotų ir sergančių naujagimių skausmo ir streso vertinimo skalė yra gana nauja, patikima ir validizuota priemonė, itin tinkama pakartotiniam užsitęsusio skausmo vertinimui.

 

Naujagimiai, ypač neišnešioti ir sergantys, neretai patiria daug stresą keliančių bei skausmingų procedūrų, todėl, norint sumažinti skausmo poveikį tolesnei jų raidai ir užtikrinti jų gerovę, Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje (NITS) yra svarbu skausmą atpažinti, jam vertinti pasirinkti tinkamas priemones ir skirti adekvačias skausmo malšinimo priemones [1, 2].

Daugelį metų manyta, kad naujagimiai negali jausti skausmo dėl nepakankamo nervų sistemos išsivystymo [3]. 1980 metais atsirado įrodymų, jog naujagimiai gali jausti skausmą ir stresą, reaguodami į dirgiklius [4]. Dabar įrodyta, jog skausmo modifikavimo sistemos nebrandumas naujagimius padaro jautresnius skausmui nei suaugusieji [5]. Jau antrojo nėštumo trečdalio metu vaisius turi jutimo sistemą, skiriančią skausmą, prisilietimą, vibraciją [6-7].

Naujagimio skausmo slenkstis žemesnis nei suaugusiųjų, jų rankų skausmo slenkstis aukštesnis nei kojų. Naujagimiai nelokalizuoja skausmo, todėl vietinis skausmą sukeliantis pažeidimas turi generalizuotą pobūdį, t. y. skauda visą ranką, koją. Pastebėta, jog naujagimių metaboliniai sutrikimai ir elgesio reakcijos yra ryškesni nei suaugusiųjų [2, 8-9]. Naujagimio reakcija į skausmą gali būti autonominė (pavyzdžiui, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, kraujo spaudimas), hormoninė (pavyzdžiui, kortizolio, katecholaminų pokyčiai), taip pat gali būti elgesio reakcijos (pavyzdžiui, veido grimasos, verksmas, galūnių tonuso pokyčiai) [10].

Naujagimiai, ypač neišnešioti, ligoninėje neretai patiria skausmą sukeliančių procedūrų, jos gali būti skiriamos į tris grupes: diagnostinės (pavyzdžiui, kraujo ėmimas iš kulno, venos ar arterijos punkcija, nugaros smegenų kanalo punkcija), gydomosios (pavyzdžiui, šlapimo pūslės kateterizavimas, infuzinių kateterių kišimas į centrines kraujagysles ir ištraukimas, zondų kišimas, injekcijos į raumenis, mechaninė plaučių ventiliacija, intubacinio vamzdelio įvedimas/pašalinimas) bei chirurginės (pavyzdžiui, pilvo ertmės drenavimas, operacijos) [11].

Daugėja įrodymų, jog negydomas ar netinkamai gydomas skausmas naujagimystėje, kuri yra kritinis metas smegenų vystymuisi, gali turėti ilgalaikio poveikio atsakui į skausmą ir tolesnei psichomotorinei naujagimio raidai [3, 12-17]. Nustatyta sąsaja tarp pasikartojančio skausmo naujagimystėje ir padidėjusio jautrumo skausmui, lėtinio skausmo sindromų vėlesniame gyvenime [12]. Neišnešioti naujagimiai pasižymi didesniu jautrumu somatiniam skausmui nei išnešioti [13]. Tyrimuose su gyvūnais užfiksuoti neuroanatominiai ir elgesio pokyčiai suaugus gyvūnams, patyrusiems skausmą naujagimystėje [14, 15]. Naujagimių (ypač neišnešiotų) streso, sukelto pasikartojančio skausmo, dažnis tiesiogiai siejasi su vėliau pastebimais pažintinių funkcijų, motorinių gebėjimų sutrikimais, sumažėjusiu smegenų žievės storiu ir pakitusiu jos aktyvumu, sutrikusia pogumburio-hipofizės-antinksčių ašies reguliacija [3, 16, 17].

Taigi yra būtina identifikuoti, įvertinti ir malšinti naujagimių skausmą, kad būtų sumažintos jo trumpalaikės ir ilgalaikės pasekmės.

 

Skausmo vertinimo skalės

Yra sukurta įvairių skalių naujagimių skausmui vertinti, tačiau vis dar kyla abejonių dėl jų kokybės ir tikslumo [18]. Naujagimių skausmo vertinimas yra sudėtingas dėl jų negebėjimo verbalizuoti savo pojūčius ir, nors egzistuoja daugybė validuotų naujagimių skausmo skalių, nėra standartizuotos ar universalios skausmo vertinimo priemonės [19].

Naujagimių skausmas skalėse vertinamas remiantis skausmą rodančiais elgesio požymiais (stebima veido išraiška, rankų ir kūno judesiai, verksmo dažnis ar pobūdis, raumenų tonusas, miego pokyčiai, bandymo raminti poveikis) ir/ar fiziologiniais skausmo rodikliais, kaip antai širdies susitraukimų dažnio, kvėpavimo dažnio, kraujo spaudimo, kraujo įsotinimo deguonimi, odos spalvos, vyzdžio dydžio, delnų prakaitavimo, hormonų (kortizolio, katecholaminų) koncentracijos kraujyje pokyčiais [4, 20].

Naujagimių skausmo vertinimo skalės skiriamos į vienmates ir daugiamates. Vienmatė skalė suprantama kaip skalė, kuria vertinamas tik vienas veiksnys (pavyzdžiui, tik veido išraiškos NFCS skalėje) arba viena skausmo požymių grupė, pavyzdžiui, tik elgesio pokyčiai [4, 21]. Į daugiamatės skausmo skalės vertinimo kriterijus įeina tiek naujagimio fiziologiniai, tiek elgesio pokyčiai, todėl jos traktuojamos kaip visapusiškiau įvertinančios skausmo pojūtį [21].

Dažniausiai naudojamos skausmo skalės nurodytos 1 lentelėje.

 

Problemos, atsirandančios vertinant naujagimių skausmą

Vertinant naujagimių skausmą, atsiranda keletas sunkumų. Pirmiausia daugumoje šių skalių reikalingas subjektyvus naujagimio būsenos įvertinimas, kuris priklauso nuo jį atliekančio medicinos darbuotojo kompetencijos, patirties ir kitų savybių. Be to, neretai bendrosios praktikos slaugytojoms, atliekančioms procedūrą, tuo pačiu metu tektų ir vertinti naujagimio skausmą, tai riboja skausmo skalių pritaikomumą [22]. Skausmą vertinant daugiamatėmis skausmo skalėmis, gali būti neatitikimų tarp elgesio ir fiziologinių rodiklių, galinčių pakeisti bendrą skausmo įvertį. Taip pat skausmo skalės dažnai nevertina skausmo lokalizacijos ar tipo [20].

Kitas skalių trūkumas atsiranda dėl naujagimių ypatybių. Didžioji dalis skalių yra pritaikytos vertinti išnešiotų ir sveikų naujagimių skausmą, o neišnešiotų ar kritinės būklės naujagimių, patiriančių itin daug skausmingų procedūrų, skausmo lygį nustatyti yra nelengva dėl jų skausmui vertinti skirtų tinkamų skalių trūkumo ir neretai jų mažesnio gebėjimo išreikšti skausmą [20]. PIPP skalė yra viena nedaugelio, kurioje atsižvelgiama į naujagimio gestacinį amžių [21].

Dauguma skalių vertinamas ūmus skausmas, kai kuriomis gali būti nustatomas pooperacinis skausmas, tačiau nedaug jų apima nuolatinio ar užsitęsusio skausmo (pavyzdžiui, sukelto didelės operacijos ar nekrozuojančio enterokolito) vertinimą [23]. Nuolatos jaučiamo skausmo metu naujagimiai gali būti pasyvūs, atlikti nedaug judesių, gulėti ramūs, jų veidas gali nerodyti emocijų, širdies susitraukimų dažnio ir kvėpavimo dažnio kintamumas, deguonies suvartojimas gali būti sumažėjęs, todėl skausmo intensyvumo vertinimas, remiantis šiais kriterijais, gali būti pasunkėjęs [24, 25]. EDIN ir COMFORT neo skalės buvo sukurtos specialiam užsitęsusio naujagimių skausmo vertinimui [19, 23]. Taip pat gali kilti sunkumų pasirenkant tinkamą skalę ir nustatant dirbtinai ventiliuojamų, neurologines patologijas turinčių naujagimių skausmą [24].

Plačiau apie tai skaitykite „Skausmo medicina“ 2018 Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.