Neurologija nusipelnė didesnio dėmesio ir pripažinimo...

2018-04-25

Lietuvos medikų bendruomenei gerai žinomas pirmasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (tuomečio Kauno medicinos universiteto) Neurologijos klinikos vadovas, buvęs Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas, Lietuvos skausmo draugijos įkūrėjas, keleto tarptautinių organizacijų narys doc. dr. Valius Pauza daugiau nei prieš dešimtmetį atsisveikino su buvusiomis pareigomis ir nelengvu neurologo darbu, tačiau iki šiol stebi kolegų veiklą, domisi jų visuomeniniu gyvenimu. Lietuvos skausmo draugijos 20-ečio proga paprašėme gerbiamo docento pasidalinti savo prisiminimais apie Skausmo draugijos veiklą bei išsakyti savo įžvalgas...

 

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Jūs buvote pirmasis Neurologijos klinikos vadovas tuomečiame Kauno medicinos universitete. Kas lėmė, kad neurologai susidomėjo skausmo problemomis ir ėmėsi iniciatyvos kurti naują draugiją?

Skausmo problematika buvo ir yra aktuali. Pas gydytojus neurologus kasdien apsilanko daug žmonių, kenčiančių skausmą. Turiu omeny – ne onkologinį... Neurologinis skausmas sudaro maždaug 22 proc. visų skausmo, kuriuos patiria pacientai, rūšių. Moterų, kamuojamų skausmo, yra dvigubai daugiau nei vyrų. 

Lietuvos skausmo draugijos įkūrimą pirmiausia lėmė noras išmokti kontroliuoti neurologinį skausmą. Nors iš tiesų skausmą gydo įvairių sričių specialistai. Kuriant minėtą draugiją, mums, neurologams, labai norėjosi gilintis į skausmo mechanizmus, ieškoti naujų galimybių padėti tokiems ligoniams, palengvinti jų simptomus. Visuomet maniau, kad visus klausimus, susijusius su skausmo problematika, galima spręsti paprasčiau ir sėkmingiau būtent per organizaciją, konkrečių specialistų susivienijimą.

 

Kokie buvo pirmieji žingsniai ir teisiniai pamatai, leidę įsilieti į tarptautinius vandenis, t. y. kaip susidarė galimybė tapti Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos nacionaliniu skyriumi?

Viskas prasidėjo mūsų klinikoje. Doc. dr. Arūnas Ščiupokas kaip tik itin aktyviai nagrinėjo neurologinio skausmo, kuris yra specifinis, problemą, todėl natūraliai kilo mintis įkurti organizaciją. Su doc. A. Ščiupoku nuo pat pradžių aktyviai įsijungėme ir į tarptautinę veiklą – lankėmės įvairiuose tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, kurios vyko Paryžiuje, kituose Europos miestuose, keletą savaičių stažavomės Danijos sostinėje, Kopenhagoje. Kaupėme žinias, rinkome medžiagas ir mezgėme pažintis. Visuomet vyko aktyvus darbas. Į europines organizacijas siekėme įsijungti dar ir dėl to, kad sužinotume visas europines naujienas ir galėtume jas pritaikyti savo darbe... Doc. A. Ščiupokas veiklos kryptis gerokai išplėtė – lankėsi Japonijoje, Amerikoje ir kitose pasaulio šalyse. Visada jaučiausi gerai tiek turėdamas galimybę dirbti klinikoje, tiek padėdamas vystyti bei plėsti šią veiklą. Tačiau teisybės dėlei turiu pripažinti, kad dar daug darbų liko nepadaryta.

Dar kartą noriu paminėti doc. dr. A. Ščiupoko didžiulį indėlį. Jis parengė ir išleido keletą knygų skausmo tematika (pavyzdžiui, „Skausmo diagnostika ir sindromologija“ ir kt.). Manau, kad tokių leidinių turėtų būti daug daugiau, bet greičiausiai taip yra dėl lėšų, kurias turėtų skirti Sveikatos apsaugos ministerija, stygiaus. Ir taip yra todėl, kad neurologijai iki šiol vis dar neskiriamas tinkamas dėmesys, ji nelaikoma prestižine medicinos sritimi... Aš nedirbu jau 12 metų, tad visko prisiminti negaliu. 

Plačiau apie tai skaitykite „Skausmo medicina“ 2018 Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.