Istoriją vertins laikas

2018-04-25

Istoriją vertins laikas

 

Doc. dr. Arūnas Ščiupokas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinika

 

Žmonės kuria istoriją ir pirmąkart įveikia jiems nežinomą kelią. Koks būna to kelio pasirinkimas, priklauso nuo įvairių aplinkybių, bet pirmiausia – nuo mus supančio istorinio konteksto, nuo keliaujančių bendrakeleivių, taip pat nuo nenumatytų kelionės aplinkybių. Kaip buvo keliaujama Lietuvos skausmo draugijos dvidešimtmečio takais, norėta nušviesti šiame jau istorija tampančių faktų ir skaičių rinkinyje ...

 

Istorinis laikmetis

 

Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje prasidėjo valstybės atstatymo darbai. Neaplenkė jie ir medicinos. Naujos tvarkos kūrimas pirmiausia lietė sveikatos sisteminius klausimus, jos tarnybų organizaciją. Tai buvo daroma vadovaujantis Nacionaline sveikatos koncepcija, kuri gimė kartu su Sąjūdžiu. Bujojo laikai, kai negalėjai likti nuošalyje. Aktyviai įsijungus į sveikatos reformos procesą, staiga svariai iškilo... skausmo medicinos klausimas. Neurologams tai buvo labai artima...

 

Pirmieji prisilietimai prie skausmo medicinos

1992-ųjų vasaros pradžioje Baltijos šalių neurologų delegacija buvo pakviesta į 29-ąjį Skandinavijos neurologijos kongresą, vykusį Danijoje. Delegacijos sudėtyje – profesorius iš Estijos, du profesoriai ir neurologė iš Latvijos bei du Lietuvos pasiuntiniai – docentas Valius Pauza ir šių eilučių autorius. Tai ta iniciatyvinė grupė, kuri ruošė pamatus besikuriančiai Baltijos neurologų asociacijai. Vizito tikslas aiškus – susipažinti su Šiaurės šalių neurologijos pasiekimais, tarnybos organizacija, taip pat padaryti pranešimus pačiame kongrese. Po Nepriklausomybės atkūrimo Skandinavijos šalys rėmė Baltijos šalių kuo greitesnį vystymąsi, todėl nenuostabu, kad visa kelionė ir dalyvavimas buvo visiškai padengti kongreso organizatorių. Nors pati mūsų kelionė iš Kauno per Taliną, Stokholmą iki Orhuso (Danija) užtruko skaičiuojant pirmyn atgal daugiau nei septynias paras ir buvo labai varginanti, jos rezultatai neįkainojami ir, galima sakyti, lėmė pirmą prisilietimą prie skausmo medicinos.

Po kongrese skaityto pranešimo, kuris buvo skirtas vertebrogeninės neuropatijos klausimams, vienas iš kongreso organizatorių prof. Troels Jensen paklausė, ar nenorėtume labiau susidomėti skausmo problema. Būdamas Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos (IASP) Tarybos nariu, jis pakvietė kitais metais vykti į Pasaulio skausmo kongresą Paryžiuje ir pažadėjo asociacijos paramą dalyvaujant jame. Aišku, atsisakyti nebuvo galima... Juolab pasinėrus į vertebrogeninių neuropatijų problemas, kas buvo disertacijos klausimu ir skausmui labai artima.

Ir štai... Paryžius! 1993 m. rugpjūčio pabaigoje čia vyko 7-asis pasaulio skausmo kongresas, kuriame jau trise, prisijungė prie mūsų ir jaunasis Neurologijos klinikos asistentas Darius Matusevičius. Plenarinėje sesijoje – legendinis John Bonica – skausmo medicinos „tėvas“... Vyksta steigiamasis IASP Europos skausmo federacijos susirinkimas, pirmininkauja prof. U. Lindblom (Švedija). Įkuriama nauja organizacija, Estija – tarp pirmųjų jos narių... Grįžus į Kauną, palaikome ryšius su prof. Troels Jensen iš Danijos toliau.

Norint sekti estų pavyzdžiu, Lietuvai reikia būti IASP nacionaliniu skyriumi, kitaip sakant, tapti jos nariu. IASP įstatai sakė, kad įkurti skyrių būtinas ne mažiau kaip 25 steigėjų raštiškas sutikimas. Kauno klinikose pavyko skausmo problema „įtikinti“ net 37 kolegas – daugiausia neurologus, taip pat neurochirurgus, fizioterapeutus, psichiatrus, anesteziologus... Ir štai 2005 m. pradžioje pasiekia žinia iš Seatlo, IASP būstinės – Lietuva IASP tarybos sprendimu priimta į narius kaip besiformuojantis (angl. in formation) nacionalinis skyrius, bet tai turės patvirtinti kitais metais vyksiantis Pasaulio skausmo kongresas. Iki jo būtina išrinkti ir pateikti skyriaus prezidentą, valdybą. Pirmuoju IASP Lietuvos skyriaus prezidentu tapo docentas V. Pauza, viceprezidente – D. Obelienienė, valdybos nariais – A. Ščiupokas, doc. I. Marchertienė, doc. Z. Dulevičius, D. Matusevičius. 1996 m. šių eilučių autoriui teko dalyvauti 8-ajame Pasaulio skausmo kongrese Vankuveryje ir IASP generalinės asamblėjos sesijoje išgirsti džiugią naujieną, patvirtinančią, kad mes, Lietuva, jau esame IASP nare.

Kita pirmo prisilietimo prie skausmo medicinos linija gimė anesteziologų „virtuvėje“. Lietuvos gydytojų sąjunga daug prisidėjo prie to, kad 1993 m. į Kauną atvyko Norvegijos anesteziologų, skausmo specialistų delegacija, vadovaujama prof. Lorens Gran. Jo dėka, taip pat padedant Norvegijos gydytojų sąjungai, Kauno klinikų anesteziologams buvo teikiama labdara, organizuoti praktiniai mokymai, vyko mokomosios konferencijos onkologinio skausmo malšinimo klausimais. Galų gale prof. L. Gran kuriam laikui įsidarbino klinikose, įkūrė skausmo malšinimo onkologiniams ligoniams grupę, kuri vėliau tęsė darbą, teikdama pagalbą ir ligonių namuose. Dvi gydytojos (S. Solomonik, J. Baublienė) buvo pakviestos stažuotėms į Norvegiją, iš kur grįžusios tęsė skausmo malšinimo darbą kaip pirmosios skausmo gydytojos, o Vilniuje buvo įkurta (1994 m.) ir pirmoji Lietuvoje skausmo klinika.

 

Draugijos kūrimo iniciatyva ir pirmojo suvažiavimo šaukiniai

Tapimas IASP nacionaliniu skyriumi buvo labai svarbus žingsnis, atvėręs kelią tarptautiniam bendradarbiavimui ir susitikimams su viso pasaulio skausmo medicinos korifėjais. Pirmasis tokio bendravimo išbandymas buvo dalyvavimas Europos skausmo federacijos (EFIC) tarybos posėdyje 1996 m. kovo mėn. Briuselyje. Posėdyje, kuriam pirmininkavo pirmasis EFIC prezidentas U. Lindblom, vyko ir jo pareigų perėmėjo rinkimai. Ir čia pirmą kartą teko sutikti prof. Manfred Zimmermann iš Vokietijos, kuris buvo tame posėdyje išrinktas antruoju EFIC prezidentu. Kas įdomiausia, teko būti rinkimų komisijos nariu ir skaičiuoti jo pergalingus balsus. Vėliau prof. M. Zimmermann ne kartą lankėsi Lietuvoje iki pat 2017 m. Dar vienas pirmųjų svarbus pabendravimas su pasaulio korifėjais vyko tų pačių 1996-jų rugpjūtį Vankuveryje, 8-ajame Pasaulio kongrese, kur mokslinės programos pirmininku buvo mums pažįstamas T. Jensen.

Grižus iš šių kelionių tapo aišku, kad reikia kurti Lietuvoje skausmo draugiją. Nes IASP nacionalinis skyrius buvo tik labai gera pradžia, bet ši organizacija neatitiko mūsų šalies teisinių standartų ir nebuvo pagal Lietuvos įstatymus veikianti asociacija. Po Vankuverio kongreso pristatydamas įspūdžius ir dalyvavimo rezultatus (stendinis pranešimas) Neurologijos klinikoje, užsiminiau apie parengiamuosius skausmo draugijos kūrimo darbus. Į iniciatyvinę grupę buvo pakviesti anesteziologai iš Vilniaus ir Kauno klinikų, taip pat onkologų, reumatologų atstovai. Galiausiai susidarė pastovus „posėdžiautojų“ branduolys: doc. V. Pauza, doc. I. Marchertienė, J. Baublienė, R. Polianskis, A. Irlinas, D. Skorupskienė, M. Pileckytė. Reikėjo paruošti būsimos draugijos įstatų projektą, steigiamojo suvažiavimo programą, pakviesti svečius iš užsienio ir užtikrinti jų atvykimą bei buvimą Lietuvoje ir t. t. Svarbu buvo ir rasti finansinius išteklius suvažiavimo sušaukimui. Didžiausia paruošiamojo darbo našta teko neurologams, todėl kvietimo ir programos bukletuose suvažiavimo organizatoriumi buvo nurodoma Lietuvos neurologų asociacija, kurios prezidentu buvo doc. V. Pauza, o pats renginys buvo afišuojamas kaip „Skausmas-98“.  

Plačiau apie tai skaitykite „Skausmo medicina“ 2018 Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.