Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

Labiausiai pažeidžiamų vaikų skausmo vertinimas

2019-06-11

Tarptautinė skausmo studijų asociacija

 

Skausmo vertinimas plačiai pripažintas visose vaikų sveikatos priežiūros srityse, nes tai yra svarbi priemonė diagnozuojant ir kuriant gydymo strategijas.

Skausmo vertinimas apima socialinį bendravimą, kai vaiko skausmo patirtis išreiškiama elgesiu, kurį gydytojas stebi, aiškinasi ir veikia atitinkamai pagal klinikinę situaciją. Netinkamai įvertinus ar klaidingas išsiaiškinus vaikų skausmo signalus, kyla pavojus nustatyti klaidingą diagnozę, išrašyti neužtektinai ar pernelyg daug vaistų arba išvis paskirti netinkamą gydymą.

Pirminis skausmo vertinimo šaltinis yra gaunama informacija. Tačiau labiausiai pažeidžiami vaikai negali pateikti prasmingų pranešimų apie skausmą, nes jie arba yra per jauni (naujagimiai, kūdikiai, vaikai), arba turi neurologinių ar bendravimo sutrikimų, arba negali pasisakyti, nes buvo slopinti medicinos tikslais. Jų skausmo pirminis vertinimas turi remtis elgesio stebėjimu, papildytu žiniomis apie kontekstą, tėvų indėlį ir fiziologinius skausmo požymius.

Idealiu atveju skausmo vertinimas turėtų būti daugialypis ir, jei įmanoma, apimti šių sričių vertinimą:

  • Skausmo vieta: nurodomas galimas ligos ar sužeidimo šaltinis ir padedama atskirti lokalizuotą nuo plačiai paplitusių skausmų. Net ir labai jauni ar vidutinio sunkumo sutrikimų turintys vaikai gali parodyti, kur skauda.
  • Skausmo kokybė arba pobūdis: kokybiškai apibūdinamas skausmo jutimas ir trukmė, siekiant atskirti skausmo tipą (nociceptinį, neuropatinį, kraujagyslių). Pažeidžiamiems vaikams gali būti sunku apibūdinti skausmą.
  • Skausmo poveikis: pažymima, kad skausmas trukdo kasdieniniam fiziniam ir socialiniam funkcionavimui; šią informaciją galima gauti iš tėvų.
  • Skausmo kontekstas: nurodomos pastebėtos sąlygos, įvykiai ir nuostatos, turintys įtakos skausmo patirčiai. Gydytojas visapusiškiau informuojamas apie skausmo signalų ir pasireiškimų aiškinimą.
  • Skausmo intensyvumas: apskaičiuojamas skausmo stiprumo laipsnis. Ši informacija naudinga nustatant pradinę skausmo vertę ir nustatant skausmą malšinančias intervencijas.

 

Skausmo vertinimas, kai vaikai negali informuoti apie skausmo intensyvumą

Šie stebėjimo pavyzdžiai pirmiausia struktūrizuoti taip, kad galima būtų vertinti veido išraiškas, verkimą ar verbalizacijas, laikyseną ir raumenų tonusą arba judesius.

Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai [1, 2]

  • Anksčiau laiko gimusių kūdikių skausmas (PIPP).
  • Naujagimių skausmo skalė (NIPS) (taip pat apima elementus, kurie skaičiuoja širdies susitraukimų dažnį ir deguonies prisotinimą).
  • Toddler-Preschooler pooperacinio skausmo skalė (TPPPS).
  • Veido, kojų aktyvumo ir šliaužimo skalė (FLACC).

Neurologiškai sutrikę vaikai [3, 4, 5, 6]

  • Koreguota FLACC skalė (r-FLACC): globėjai gali pridėti elgesio deskriptorius, kurie identifikuoja vaikui būdingą skausmo elgesį, nes daugeliui neurologiškai pažeidžiamų vaikų būdinga išskirtinai reaguoti į skausmą.
  • Individualizuota skaitmeninė reitingų skalė (INRS): papildo bendrus 0–10 reitingus tėvų aprašais apie skausmo elgesį.
  • Vaikų skausmo profilis (PPP): apima fizinius stebėjimus ir funkcinius elementus (pvz., vengimą valgyti, miego sutrikimus; žr. www.ppprofile.org.uk).
  • Nebendraujančių vaikų skausmo vertinimas – patikslinta (NCCPC-R) skalė: elgesys, kurį reikia vertinti 3–18 m. vaikams, turintiems pažintinių arba bendravimo sutrikimų.

Raminami arba slopinami vaikai [7]

  • COMFORT skalė: širdies ritmo ir kraujo spaudimo vertinimai.
  • COMFORT-Behavior (COMFORT-B) skalė: neįtraukiami fiziologiniai elementai.

Vertinimo aspektai [8]

  • Vertinant skausmo sukeliamą kančią skausmo stebėjimo skalės nesiskiria nuo kitų šaltinių, tokių kaip fiziologinis kompromisas ar baimė.
  • Fiziologiniai parametrai (pvz., širdies susitraukimų dažnis, prisotinimas deguonimi) skiriasi pagal patiriamą skausmą, bet yra mažiau specifiniai ir ne tokie patikimi skausmo rodikliai nei stebimas elgesys.
  • Spriandžiant dėl gydymo turi būti atsižvelgiama į visus vertinimo aspektus ir galimus kančios šaltinius, įskaitant fiziologinius, vystymosi ir psichosocialinius veiksnius.
  • Skausmo intensyvumo įvertinimas balais nesuteikia visos informacijos sprendžiant dėl vaistų skyrimo, nes vadovaujantis tik šiuo vertinimu galima paskirti neužtektinai arba per daug vaistų.
  • Priimant sprendimus dėl skausmo gydymo turėtų būti kompleksiškai atsižvelgiama į skausmo intensyvumo balus, stebimą skausmo elgesį, atsaką į gydymą ir vaiko funkcinės veiklos pokyčius.
  • Nors tiriant specifines skausmo sąsajas su funkcine veikla apsiribojama vien labiausiai pažeidžiamomis vaikų grupėmis, tačiau stebint tokius vaikus tiesiogiai arba pasikalbėjus su jų tėvais galima lengvai įvertinti paprastus požymius, kaip apetito grįžimą, įprastą funkcinę veiklą, socialinį elgesį ir miego kokybę.
  • Nepavyksta įrodyti kritinėmis ligomis sergančių pacientų stiprios reakcijos į skausmą ar tvaraus  elgesio atsako.

Plačiau skaitykite „Skausmo medicina“ 2019 m. Nr. 1

 

© 2006 Visos teisės saugomos.