Vyriausybė pritarė alkoholio vartojimo, jo daromos ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui stebėsenos taisyklių pakeitimams. Tokiu būdu siekiama surinkti ir visapusiškai vertinti duomenis apie alkoholio vartojimą ir jo pasekmes. Šių duomenų pagrindu bus nustatomos tikslingos prevencijos priemonės, galinčios padėti sumažinti alkoholio vartojimo mastą šalyje. Vyriausybės nutarimu įtvirtinti pakeitimai įsigalios nuo 2021 metų pradžios.

Narkotiniai preparatai skausmo medicinoje – ką sako ekspertai?

2019-06-11

Pasaulinis skausmo kongresas Bostone rugsėjo 12–16 dienomis davė daug įkvėpimo ir idėjų. Apie ypatingą perversmą skausmo medicinoje pranešta nebuvo, bet daugelyje seminarų diskutuota įdomiomis temomis, kaip centrinės nervų sistemos moduliacija skausmo mechanizmuose, gydant fibromialgiją, pilvo ir galvos skausmų sindromus. Dalis seminarų buvo skirti globalinėms skausmo temoms: skausmo kaip ligos arba sindromo ekonominiai kaštai bendroje sveikatos apsaugoje, etikos ir skausmo edukacijos klausimai.

 

Kadangi tuo pačiu metu dirbau skausmo medicinos gydytoja Stokholmo Šventojo Jurgio ligoninės (Sant Görans sjukhus) priėmimo skyriuje ir pradėjau skirti opioidų kai kuriems ligoniams, man parūpo pasiklausyti seminaro apie globalinę opioidų problemą, vadinamąją opioidų krizę, ištikusią visų pirma JAV. Seminare dalyvavo bent 50–60 dalyvių iš Amerikos, Azijos, Afrikos ir Europos. Seminaro metu buvo naudojamasi interaktyvia internetine apklausos sistema Kahoot, kur dalyviai per mobiliuosius telefonus atsakydavo į klausimus, o atsakymai matydavosi ekrane. Seminarą „What is the Actual Meaning of the Expression „Opioid Crisis“ vedė profesorius Guilherme Antonio Moreira de Barros iš Brazilijos kartu su kolegomis S. Bhatnagar iš Indijos, H. Kariuki iš Kenijos ir X. Song iš Kinijos. Pietų Amerikoje apie 7 % gyventojų vartoja kanapes ir kokainą, 4–7% gydosi priklausomybę nuo kanapių ir 0–4,5% priklausomybę nuo opioidų. Opioidų preparatai skausmo medicinoje vartojami retai, nes bijomasi priklausomybės, be to, personalui trūksta apmokymo. Kai kuriose šalyse visai nėra skausmo medicinos specialybės. Afrikoje labiausiai piktnaudžiaujama kanapėmis, amfetaminu ir ekstaziu, o opioidinių vaistų vartojama mažai ir jais nepiktnaudžiaujama. Opioidinių preparatų ten neišrašoma, nes jų bijomasi ir jie labai brangūs. Daugelis gyventojų neturi sveikatos draudimo. Medicinos programose skausmo medicina dėstoma tik kelias valandas. Dėl susidariusios padėties skausmo ligoniai labai stigmatizuojami. Kinijoje skausmo medicinos mokymas ir vaistų išrašymas griežtai kontroliuojami, bet kai kuriose ligoninėse skausmo gydymas tebėra neaukšto lygio. Bendrai lyginant, opioidiniai preparatai besivystančiose šalyse kainuoja brangiau ir jie dažniausiai vartojami kaip vaistai, o ne kaip atsipalaidavimui skirti kvaišalai.

Apibendrinant seminarą galima sakyti, kad opioidiniai preparatai skausmui gydyti plačiai vartojami Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje. Pastaruoju metu šiame regione susidarė opioidų krizė – opioidų skiriama ir išrašoma per lengvai, daugelis ligonių jų perdozuoja ir miršta arba tampa priklausomi. Pietų Amerikoje, Indijoje ir Afrikoje daugiausia vartojama kanapių preparatų arba, tiksliau pasakius, ligoniai patys gydosi nuo skausmo vartodami kanapių arba heroino, opioidiniai preparatai jiems brangūs, jų vengiama, o skausmo medicina arba neaukšto lygio, arba jos visai nėra.

Kahoot interaktyvioji dalis parodė, kad dalis dalyvių buvo iš šalių, turinčių problemų dėl opioidinių preparatų, dalis iš besivystančių šalių, mažesnioji dalis – iš Europos šalių, kur egzistuoja griežta opioidinių preparatų išrašymo kontrolė, bet jie prieinami ligoniams. Publiką labiau vienijo atsakymai, kad personalo apmokymo trūkumas yra pagrindinė priežastis, ribojanti  adekvatų skausmo gydymą, ir kad, nepaisant opioidų krizės JAV, opioidiniai preparatai vis dėlto yra svarbus skausmo malšinimo komponentas, kuriuos seminaro dalyviai ir toliau skirs pagal nustatytas indikacijas. Tad opioidų vartojimo skausmo medicinoje indikacijų turi būti laikomasi, vaistai turi būti prieinami ligoniams, o pats gydymas griežtai sekamas ir kontroliuojamas profesionalų.

Opioidai plačiai vartojami ūminiam ir vėžio sukeltam skausmui gydyti, bet ribotai taikomi ir kitam lėtiniam skausmui. Švedijos medicinos produktų reguliavimo agentūra 2002 m. išleido skausmo gydymo opioidais gaires. Nepaisant šių gairių, opioidinių preparatų išrašoma vis daugiau, ypač ilgo poveikio preparatų, kaip oksikodono ir buprenorfino medicininio pleistro. Pastaraisiais metais rinkoje pasirodė naujesnių preparatų, kaip tapentadolis (Palexia) ir kombinuotas oksikodono su naloksonu preparatas (Targiniq). Gydant skausmą, rekomenduojama laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos trijų pakopų gydymo analgetikais. Tai veikia esant paprastesniam uždegiminiam skausmui, tačiau daugiau kaip 60 % lėtinio skausmo ligonių, deja, patiria mišrų skausmą ir lengvesni analgetikai neveikia. Tad skausmą reikia gydyti pagal skausmo tipą, gretutinių ligų pobūdį ir atsižvelgiant į kitas skausmo ligoniams būdingas problemas. Teoriškai prieš skiriant opioidinių preparatų Švedijoje rekomenduojama multimodali skausmo reabilitacija arba multimodalus skausmo gydymas skausmo klinikoje, tačiau to sunku reikalauti, nes ligonis turi būti motyvuotas dalyvauti skausmo reabilitacijos programoje, kad pakeistų savo elgseną ir įpročius, kurie dažnai palaiko skausmo mechanizmus. Multimodalios skausmo programos, deja, nėra garantas, kad ligoniai išmoks valdyti skausmą ir gyventi su juo. Jos taip pat ne visiems prieinamos ir ekonomiškai brangios. Mano patirtis rodo, kad ligoniai dažnai pirmiausia nori išbandyti visus galimus vaistus ir, kai įsitikina, kad nėra greito ir paprasto būdo skausmui numalšinti, randa savyje motyvacijos dalyvauti multimodalioje skausmo reabilitacijos programoje. Ligoniams, patiriantiems lėtinį skausmą, padeda ir psichoterapija, ir kinezioterapija, ir kitų paramedikų pagalba. Deja, Švedija neturi kurortinio tipo reabilitacijos galimybių, kurios įprastos Lietuvoje, pvz., gydant stuburo skausmus. Tad lyginti Lietuvos ir Švedijos reabilitacijos tipus sunku.  

 

Plačiau skaitykite „Skausmo medicina“ 2019 m. Nr. 1

 

© 2006 Visos teisės saugomos.