Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Nauji lėtinio skausmo pažinimo įrodymai ir neatsakyti klausimai 17-ajame pasaulio skausmo kongrese

2019-06-11

17-asis pasaulio skausmo kongresas, vykęs 2018 m. rudenį Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone, įeis į skausmo medicinos istoriją kaip forumas, kuris įvertino specialybės nueitą kelią ir numatė neatidėliotinas užduotis ateičiai. Prieš beveik pusšimtį metų J. Bonica ir jo bendražygių sukurta ir išpuoselėta Tarptautinė skausmo studijų asociacija padarė didelį proveržį skausmo teoriniame ir praktiniame pažinime, tačiau lėtinio skausmo, arba skausmo ligos, našta kuo toliau, tuo labiau spaudžia pasaulio visuomenę, reikalaudama didžiulių išlaidų, skirtų sveikatos ir socialinėms sistemoms išlaikyti. Šią naštą lydinti visuotinė opioidų krizė, labiausiai jaučiama JAV, dar sustiprina įspūdį, kad skausmo medicinos ir toliau laukia daug nelengvų uždavinių. Todėl daugiau kaip prieš du dešimtmečius žymaus teoretiko, šviesaus atminimo P. D. Wall iškeltas klausimas „Kodėl mes tokie geri, o pacientai tokie silpni?“ išlieka neatsakytas. Šioje kongreso apžvalgoje aptariami tik kardinalūs šiandienos skausmo medicinos klausimai.    

 

 

PASAULINĖ SKAUSMO NAŠTA IR PASAULINĖ SKAUSMO POLITIKA

Pastaruoju metu skausmo našta, tenkanti pasaulio visuomenei, įgyja grėsmingus mastus, tai rodo tiek moksliniai tyrimai, tiek statistiniai sveikatos sistemos duomenys. Svarbiausių įrodymų gaunama iš dviejų pagrindinių kategorijų: (1) nacionalinių ir subnacionalinių gyventojų tyrimų, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas lėtiniam skausmui apskritai arba specifinėms skausmo būklėms, pvz., nugaros apačios skausmui; 2) pasaulinių studijų, apibūdinančių ir vertinančių pagrindines mirties ir negalios priežastis pasauliniu lygiu, vykdomų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)  ir Pasaulio ligos naštos projekto (Global Burden of Disease Project (GBD) – angl.).  Tačiau, nepaisant vis didėjančios įrodymų bazės, sudaromos daugiau kaip du dešimtmečius vykdant projektą bei PSO nuolat stebint procesus, ir toliau trūksta šių įrodymo pavertimo į  veiksmingą ir nuoseklią pasaulinę skausmo politiką. Todėl šiandien pagrindinis siekis turėtų būti toks: perkelti tikslą nuo statistinės naštos rodiklių tikslumo prie įrodymų taikymo ir į politiką orientuotų sprendimų priėmimo. Ir tai reikia daryti labai kintančiame šių dienų demografiniame pasaulyje.

Per pastaruosius dešimtmečius įvyko didelių gimstamumo ir mirtingumo rodiklių pokyčių, bendroji gyvenimo trukmė padidėjo dešimtmečiais. Ir nors per pastaruosius istorinius 160 metų gyvenimo trukmės augimas eksponentiškai didėjo, bet kartu mažėjantys gimstamumo rodikliai lemia bendrą pasaulio gyventojų senėjimą, tai labai akivaizdu per paskutines 3–4 žmonių generacijas. Pagerėjus visuomenės sveikatos priežiūrai, gyvenimo sąlygoms ir medicininiam aptarnavimui XX amžiuje pagrindiniais ligos naštos veiksniais išlieka neužkrečiamos ligos ir su jomis susiję mirštamumas bei invalidumas. Dvi pagrindinės ligos naštos koncepcijos buvo suformuotos  per pastaruosius penkis dešimtmečius.  Pirmoji apibūdina konkrečią ligą ir sąlygas, kurios sumažina per ankstyvą mirtį ir (arba) neįgalumą bei lemia gebėjimą gyventi maksimaliai visą gyvenimą. Antroji koncepcija sutelkia požiūrį į sveikatą, kuriame dėmesys kreipiamas į tai, kaip ligos ir sąlygos veikia fizinę, protinę ir funkcinę veiklą. Pripažįstant šias koncpecijas, keičiasi priemonės ir būdai, kuriais nustatomi prioritetai, projektuojamos ir įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama spręsti ligų problemas. Galima sakyti, kad tai vyko ir tebesitęsia trim etapais. Pirma, per pastaruosius 130 metų išlieka tarptautinis bendradarbiavimas sveikatos srityje, visų pirma vykdomi susitarimai tarp tautų, siekiant apriboti infekcinių ligų plitimą ir sukurti įvairialypę pasaulinės sveikatos politikos aplinką. Čia pagrindinį vaidmenį vaidina PSO ir daugybė valstybės bei nevalstybinių organizacijų, kurios propaguoja, vysto ir įgyvendina sveikatos politiką. Antra,  globalizuotame pasaulyje, kuriam būdinga technologinė pažanga, leidžianti sparčiai judėti prekėms, žmonėms ir informacijai, labai sparčiai didėja politikos perkėlimo ir mokymosi potencialas (lyginamoji ligų naštos ir politikos veiksmų analizė). Trečia, per pastaruosius 20 metų įrodymais pagrįsta politika išaugo ir veikia kaip pagrindinis principas, įteisinantis sveikatos politikos veiksmus.

Pasaulinis ligos naštos projektas (GBD) dalyvauja visuose šiuose etapuose. GBD istorija prasidėjo kaip Pasaulio banko komisijos institucijos projektas praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Šiandien tai pateikiama kaip Sveikatos parametrų ir vertinimo instituto (IHME) veiklos rezultatai. GBD apdoroja vietinių šaltinių duomenis taip, kad būtų galima palyginti tarptautinę ligų naštą ir pasaulinius reitingus. GBD pagrindiniai parametrai yra sveikatos nuostoliai, atsirandantys dėl ankstyvos mirties ir negalios, susijusios su konkrečiomis būklėmis (užkrečiamosiomis ir neužkrečiamosiomis ligomis bei sužalojimais).  Šie fatalinių ir nefatalinių sveikatos praradimų parametrai apskaičiuojami pagal neįgalumo apsunkintus gyvenimo metus (disability-adjusted life years (DALY) – angl.). Pastarieji skirstomi į a) fatalinio praradimo (prarastus) ir nefatalinio praradimo (neįgalumo) (years lived with disability (YLD) – angl.) gyvenimo metus.

GBD išvados dėl pasaulinės skausmo naštos yra daugiau nei įtikinančios. Visuotinės skausmo naštos įvertinimai daugiausia siejami  su raumenų ir griaučių sistemos skausmu. Raumenų ir griaučių sistemos, įtrauktos į naštos įvertinimą, spektras, nors vis dar ribotas, laikui bėgant palaipsniui plečiasi. Šiandien tai apima nugaros ir kaklo skausmą, osteoartritą ir reumatoidinį artritą. 2010 m. GBD pirmą kartą nustatė ir paskelbė, kad raumenų ir griaučių skausmo ligos – viena iš pagrindinių pasaulinės negalios priežasčių, o nugaros skausmas labiausiai prisideda prie pasaulinės negalios naštos. Skelbiamų tyrimų duomenimis, be raumenų ir griaučių skausmo ligų (pagrindinių negalios priežasčių), svarbūs ir psichikos sveikatos bei  elgesio sutrikimai, su kuriais nuolatinis lėtinis skausmas dažnai būna glaudžiai susijęs; ypač paminėtini depresija ir nerimas. 2016 m. 133-ose iš 195-ų vertintų šalių, įskaitant Šiaurės Afrikos ir į pietus nuo Sacharos esančias Afrikos šalis, Lotynų Amerikos, Centrinės ir Pietryčių Azijos šalis, nugaros apatinės dalies skausmas buvo labiausiai paplitęs specifinis vyrų skausmas, lemiantis ilgiausius neįgalumo metus (YLD).  Atitinkamai moterų nugaros apatinės dalies skausmas buvo aukščiausias standartizuotas YLD rodiklis 109 šalyse ir teritorijose. Per 2006–2016 m. laikotarpį nugaros ir kaklo skausmo apskaičiuotas YLD rodiklis padidėjo 19,3 %, o apskaičiuotas osteoartrito YLD rodiklis padidėjo 31,5 %. Nors griaučių ir raumenų skausmas beveik nelemia gyvybės praradimo, 2016 m., GBD duomenimis, nugaros ir kaklo skausmas buvo trečias pagal bendrą DALY (neįgalumo apsunkintų gyvenimo metų) rodiklį,  nusileidžiantis tik išeminėms širdies ligoms ir smegenų kraujagyslių ligoms, kurių didžiąją naštos dalį sudaro fatalinio praradimo gyvenimo metai. Reikia pabrėžti, kad šie duomenys patvirtinti aukštos kokybės epidemiologiniais duomenimis, atsižvelgiant ir į mažų ir vidutinių pajamų šalis, kuriose vertinimai kartais priklauso nuo riboto skaičiaus tyrimų arba yra pagrįsti ekstrapoliniais įvertinimais, kai nėra pirminių pirminių duomenų. Kiti skausmo tipai dažni ir paprastai atsiranda kartu su raumenų ir griaučių skausmu. Kai kurie GBD tyrimai jau egzistuoja – pvz., 2016 m. buvo nustatyta, kad migrena yra svarbus neįgalumo metų (YLD) rodiklis, 195 šalyse ir teritorijose ji patenka į dešimtuką.

Plačiau skaitykite „Skausmo medicina“ 2019 m. Nr. 1

 

© 2006 Visos teisės saugomos.