Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido periodinį sveikatos statistikos leidinį „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2019 m. (išankstiniai duomenys)”. Jame pateikiami pagrindiniai išankstiniai praėjusių metų Lietuvos gyventojų sveikatos ir svesiatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai.

Mokslinė mintis Europos skausmo kongrese Valensijoje

2020-05-22

 

Dokt. Liuda Brogienė,

 Lietuvos skausmo draugijos viceprezidentė,

LSMU MA Anesteziologijos klinika, Skausmo gydymo poskyris

 

 

11-ojo Europos skausmo kongreso, vykusio 2019 m. rugsėjo 4–7 dienomis Valensijoje (Ispanija), mokslinė programa buvo plati ir turininga. Daugiausia žinių buvo galima pasisemti tobulinimosi kursuose bei teminiuose seminaruose. Norėčiau apžvelgti kai kurių programos renginių, kuriuose teko dalyvauti, naujienas.

 

ONKOLOGINIO SKAUSMO VALDYMO NAUJIENOS

 

Teminis seminaras „Kaip pagerinti neuropatinio skausmo diagnostiką ir valdymą vėžio atvejais“, vykęs pirmąją kongreso dieną, domino, kaip vėžio skausmą diagnozuosime naujos IASP klasifikacijos šviesoje, taip pat ir diagnostikos standartizavimo aspektais.

Prof. Elon Eisenberg (Izraelis) akcentavo, kad: 1) pasauliniu mastu onkologinių atvejų daugėja; 2) skausmas lieka vienu pagrindinių vėžio simptomų; 3) skausmo paplitimas didėja tiek vėžio ligos atvejais, tiek ir dėl gretutinių ligų. 66 proc. sunkių stadijų vėžiu sergančių pacientų kenčia skausmą, o 55 proc. visų vėžio pacientų vargina vidutinis ar stiprus skausmas. Kita vertus, vėžio diagnozavimas ir gydymas pastaruoju metu ženkliai gerėja. 2020-aisiais penkerius metus išgyvenusių pacientų bus apie 66 procentai, o daugiau nei dešimt metų – 40 proc. Iš 33–40 proc. išgyvenusių pacientų, išsigydžiusių onkologinę ligą, daugelis toliau kentės nuo lėtinio skausmo. Todėl, remiantis EFIC vėžio sukelto skausmo valdymo standartais, svarbu, kad:

- pacientas, kuris kenčia dėl vėžio sukelto skausmo, būtų iki galo ištirtas remiantis TLK-11 klasifikacija;

- būtina nustatyti ir kontroliuoti skausmo intensyvumą, jo įtaką gyvenimo kokybei;

- onkologinį skausmą valdyti kaip sudėtinę (kompleksinę) būklę;

- atsižvelgti į tai, kad skausmas gali kisti laikui bėgant, gali stiprėti, keistis ar atsirasti keli skirtingi skausmo tipai.

            Ar kiekybinis jutimų testas (angl. quantitaive senssory testing – QST) turi vietą tiriant onkologinį skausmą? – savo pranešimo pradžioje klausė dr. Matt Mulvey (Jungtinė Karalystė) ir baigdamas pranešimą pateikė atsakymą – taip, turi, nes:

-          20–40 proc. onkologinio skausmo atvejų sudaro neuropatinis skausmas; 

-          onkologinių ligų gydymo būdų daugėja, todėl dažnėja neuropatinio skausmo kaip gydymo komplikacijų atvejų;

-          vartojama vis daugiau opioidinių analgetikų įvairiomis formomis;

-          dažniau skiriamas adjuvantinis gydymas;

-          blogesnė gyvenimo kokybė.

 

Kadangi yra mažai specifinių diagnostikos priemonių nustatyti neuropatinį skausmą, IASP neuropatinio skausmo grupė (NeuPSIG) nesenai pasiūlė gradavimo sistemą, kurią pranešėjas siūlė naudoti ir esant vėžio sukeltam neuropatiniam skausmui. Todėl pasiūlytame diagnostikos ir gydymo protokole vėžio neuropatinį skausmą siūloma vertinti naudojantis ne tik klausimynais ir tyrimo priemonėmis prie lovos, bet ir gradavimo sistema, QST.

 

PAGRINDINĖS ŽINUTĖS POOPERACINIO SKAUSMO VALDYMUI

 

Atskiras seminaras buvo skirtas pooperacinio skausmo valdymui. Pagrindinės žinios, kurias reikia kasdien prisiminti yra tokios:  

-          ūminis skausmas ir chirurginė pažaida neišvengiamai susiję;

-          jei skausmas stiprus ir užsitęsęs, atsakas į pažaidą turės priešingą poveikį ir neigiamai paveiks tiek pooperacines, tiek fiziologines, tiek psichologines išeitis;

-          lėtinio pooperacinio skausmo rizikos veiksniai labai gerai atpažįstami tiek perioperaciniu, tiek operaciniu, tiek pooperaciniu laikotarpiu;

-          daugiavariaciniai nuspėjimo modeliai gali identifikuoti rizikos veiksnius, kurie yra specifiniai atitinkamai atliekamai procedūrai;

-          esant multidimensinių rizikos veiksnių, būtinas individualus multidimensinis gydymas, susidedantis iš farmakologinių ir nefarmakologinių intervencijų/ metodų.

Ūminio skausmo valdymas ligoninėje yra be galo svarbi organizacinė ligoninės veiklos dalis, apimanti edukacinius ir organizacinius klausimus, tokius kaip:

-          skausmo valdymo gairių ir standartų sudarymas, įrangos įsigijimas;

-          pacientų ir personalo edukacija;

-          bendradarbiavimas su kitais sveikatos priežiūros specialistais, siekiant maksimalaus skausmo valdymo rezultato (pvz., chirurgo su anesteziologu);

-          skausmo vertinimas;

-          ūminio skausmo tarnybos įkūrimas.

Ūminio skausmo tarnybų (ŪST) kūrimas galimas dviem kryptimis: a) skausmo gydytojo vadovaujama; b) slaugytojos (skausmo specialistės) vadovaujama, skausmo gydytojo prižiūrima. ŪST pliusai:

-          geresnis skausmo valdymas;

-          retesni šalutiniai poveikiai;

-          mažesnis pooperacinis mirtingumas/ mirštamumas;

-          persistuojančio lėtinio poopercinio skausmo mažinimas;

-          mažesnės gydymo išlaidos.

Seminare buvo pabrėžta, kad nerekomenduojama poopercinio skausmo malšinti petidinu, kuris nėra geresnis už morfiną ar hidromorfiną valdant ūminį skausmą. Taip pat petidino vartojimas susijęs su dažnesniu delyro išsivystymu pooperaciniu periodu, palygintit su kitais opioidais.

 

RINKTINIAI SKAUSMO VALDYMO KLAUSIMAI

 

Kongrese teko pasidomėti ir kai kuriais aktualiais mūsų praktikai skausmo valdymo klausimais.

Diabetinės polineuropatijos (DPN) gydymo santrauka:

-          vaistai, rekomenduojami DPN, turi tik vidutinį poveikį visuose klinikiniuose tyrimuose;

-          neurostimuliacinė gydymo technika turėtų būti naudojama dažniau ir patekti į DPN gydymo algoritmus, ypač sudėtingais klinikiniais atvejais, kai neveiksmingas gydymas vaistais.

Ketaminas, kuris dažnai skiriamas skausmo klinikose, yra puikus medikamentas tinkamose rankose. Būtina išmanyti farmakokinetiką ir dinamiką vartojant šį medikamentą, bet pacientų atranka yra būtina. Diskutuota apie jo skyrimą malšinant pooperacinį, neuropatinį, onkologinį skausmą. Išvadoje pabrėžiama, kad ketaminas nėra universalus antihiperalgezinis medikamentas. Yra ketamino subtipai, veikiantys atskirus skausmo tipus.

 

NEUROPATINIO SKAUSMO EKSPERMENTINIAI TYRIMAI IR KLINIKINĖS PARALELĖS

 

Daug dėmesio kongrese buvo skirta neuropatiniam skausmui, vyko ne vienas seminaras, pranešimai plenarinėse sesijose. Prof. Per Hansson (Norvegija) kalbėjo apie tyrimų su pelėmis skausmo medicinoje šaknis ir dėl to kylančius klausimus:

-          Ar gyvūnų modeliai, naudoti daugiau nei 30 metų, tikrai atspindi persistuojančio neuropatinio skausmo paveikslą? Ar spontaninis ir tęstinis sukeltųjų potencialų stimulas yra iš tikrųjų skausmingas gyvūnų modelyje?

-          Jei taip, kokie yra to įrodymai? Kaip potencialiai pelių patiriamas skausmas yra tiriamas?

Nes žmogaus skausmo potyris yra labai kompleksinis:

-          Juslinis – skiriamasis (skausmo intensyvumas, vieta, kiekybė, trukmė);

-          Afektinis – motivacinis (nemalonumas, nuo kurio norisi staigiai pabėgti);

-          Pažinimo – vertinimo (skausmo pažinimas/ suvokimas, kultūrinis vertinimas, dėmesio atitraukimas);

Profesorius kvietė peržiūrėti dabartinius tyrimų modelius pritaikant ar vertinant juos taip, kad jie galėtų atitikti su žmogumi susijusį klinikinį vaizdą. Kad tai pasiektume, reikia, kad klinicistai bendrauti su mokslininkais ir preklinikinių tyrimų laboratorijų tyrėjais.

 

Vienuoliktajame Europos skausmo kongrese Valensijoje dalyvavo per 3 500 delegatų. Lietuvos skausmo draugija pristatė du stendinius pranešimus, dar vienas stendinis pranešimas buvo pristatytas draugijos narės, dirbančios Švedijoje. Gyd. Liuda Brogienė pristatė auditą pooperacinio skausmo valdymo tema, o jaunieji mokslininkai D. Naujokaitis, S. Žiogaitė, R. Jaliniauskaitė – stendinį pranešimą aktualia medicininių kanapių tema. Džiugu pranešti, kad Europos skausmo medicinos diplomatų gretas papildė šiuo metu Švedijoje dirbanti ilgametė LSD draugijos narė Indrė Bilevičiūtė-Ljungar, kuri sėkmingai išlaikė EFIC organizuojamą egzaminą! Sveikiname ir džiaugiamės! Primename, kad anksčiau egzaminą yra išlaikę ir Europos skausmo medicinos diplomus turi gyd. L. Brogienė bei doc. dr. A. Ščiupokas.

 

Plačiau skaitykite „Skausmo medicina“ 2019 m. Nr. 2

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.