Aftinės opos: kaip jų išvengti, o jei atsirado – kaip gydyti?

2018-03-13

Virginija Grigaliūnienė

 

Burnos gleivinę išklojusios skausmingos opelės – itin nemaloni sveikatos problema, su kuria susiduria labai daug žmonių – tiek suaugusieji, tiek vaikai. Aftinių opų atsiradimo priežastys yra labai įvairios – burnos gleivinę sudirginę vaistai (pavyzdžiui, purškalai nuo astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos), cheminės medžiagos, infekcinės ligos ar patirtos mechaninės traumos. Neretai opelės burnoje atsiradimo priežastį būna sunku nustatyti. Toks negalavimas, be abejo, nėra labai pavojingas, vis dėlto smarkiai išopėjusi burnos gleivinė labai vargina ir erzina. Gydytojų praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai opelės burnoje praneša apie sunkią onkologinę ligą – burnos vėžį. Taigi ignoruoti šio sveikatos sutrikimo tikrai nereikėtų.

 

Apie aftines opas

Burnos gleivinę pažeidžiančios erozijos, dar vadinamos aftinėmis opomis, vargina beveik 20 proc. gyventojų. Aftos – tai burnos žaizdelės, sutrikdančios burnos gleivinės epitelio vientisumą, sukeliančios gleivinės uždegimą ir skausmą. Opelės apibūdinamos taip: tai nedidelė, 5–10 milimetrų skersmens žaizdelė, kurią juosia paraudęs aplinkinių audinių kraštelis. Dažniausiai opos pažeidžia lūpų, liežuvio, minkštojo gomurio gleivinę, taip pat jų randama ant tonzilių, ryklės gleivinėje, po liežuviu ar burnos dugne. Opos linkusios kartotis – pirmą kartą pastebimos vaikystėje ar paauglystėje, o vėliau gali kartotis kas kelis mėnesius, kartais – net kas kelias savaites. Gydytojai žino ne vieną atvejį, kai, nespėjus užgyti vienai opai, pradėdavo formuotis kita. Opos gyja vidutiniškai dvi savaites.

 

Simptomai ir priežastys

Kai burnos gleivinė pažeista opų, žmogui tampa skausminga kramtyti, sunku gerai išsivalyti dantis. Padidėja gleivinės jautrumas valgant aštrų, sūrų ar rūgštų maistą. Jei opos ilgai neišnyksta, žmogus, siekdamas išvengti nemalonių pojūčių, net gali pradėti mažiau valgyti, jam gali dingti apetitas.

Kai kurie specialistai burnos aftinių opų išsivystymo priežastis nurodo kaip idiopatinės kilmės (tai reiškia, kad konkrečių išsivystymo priežasčių nustatyti negalima), kiti teigia, jog opų išsivystymo priežastys yra autoimuninės. Tam gali turėti įtakos infekcijos (herpesas, Varicella zoster, L formos bakterijos, adenovirusai, Helycobacter pylori). Aftinės opos burnos gleivinėje dažnai gali išsivystyti sergant stomatitu (vaikams) ar naudojantis netinkamai pritaikytais arba nusidėvėjusiais protezais (vyresniems žmonėms). Dar viena itin dažna burnos aftinių opų išsivystymo priežastis yra patirtos mechaninės burnos gleivinės traumos, kaip antai vartojamas kietas maistas, grubi dantų valymo technika, gleivinės pažeidimas dantų gydymo procedūrų metu ir pan. Aftinių opų burnoje gali susidaryti ir dėl nepakankamai stiprios žmogaus imunologinės būklės (tam tikrų imunoglobulinų padidėjimas, tam tikrų – sumažėjimas; neutropenija, CD4 ląstelių mažesnis skaičius). Pažymėtina ir tai, jog burnos aftinių opų susiformavimą gali lemti geležies, B grupės vitaminų stoka, folio ir folio rūgšties stoka, prasidėję hormoniniai pokyčiai (moterims), stresas, šeiminis polinkis ir kt.

Specialistų tvirtinimu, burnos opelių susiformavimą gali sukelti ir kai kurie vaistai bei cheminės medžiagos. Ypač tai pasakytina apie inhaliuojamuosius purškalus, kurie skirti gydyti bronchinę astmą ar lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL). Tokius simptomus gali sukelti ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, beta adrenoblokatoriai ir kt.), maisto alergenai (riešutai, braškės, karis, pipirai, sūris, šokoladas, citrusiniai vaisiai), gazuoti gėrimai. Jei žmogus valgo labai karštą maistą, taip pat padidėja rizika, kad burnos gleivinė bus nusėta opelėmis. Burnos gleivinė gali išopėti net ir nuo aštresnių burnos skalavimo skysčių.

 

Apie komplikacijas

Dažniausiai burnos opos sugyja savaime, tiesa, tam reikia laiko. Vis dėlto didžiosios opos gali gyti gana ilgai, iki pusantro mėnesio, o per tą laiką žmogus jaus didelį diskomfortą. Didesnės ir gilesnės opos gali sukelti ir komplikaciją – bakterinę infekciją.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 9

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.